Bankams galbūt teks didinti papildomo kapitalo rezervą

Lietuvoje išliekant aktyviai nekilnojamojo turto rinkai bei šalies bankams uždirbant nemažai pelno, Lietuvos bankas šiemet gali nuo 0,5 iki 1 proc. padidinti bankų anticiklinio kapitalo rezervo normą, teigia LB pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Pasak jo, rezervas skirtas apsisaugoti nuo ekonominių sukrėtimų, kurie neišvengiamai bus. 
Lietuvos bankas
Lietuvos bankas / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

„Jeigu situacija nepasikeis, jeigu rinka, pirmiausia nekilnojamojo turto rinka, toliau išliks aktyvi, o bankų rezultatai išliks geri, šiais metais galime tikėtis dar vieno Lietuvos banko valdybos sprendimo, anticiklinio kapitalo rezervo padidinimo iki 1 proc. Tai nėra priemonė slopinti rinką, tai yra priemonė sukaupti rezervą, kad paskui, kai ateis blogi laikai, o jie tikrai ateis, būtų galima rezervą „išjungti“ ir tolygiau pergyventi tuos blogus laikus“, – antradienį Finansų rinkų forume Vilniuje sakė V. Vasiliauskas.

Pasak jo, šalies ekonominė situacija yra gera, tačiau būtina ruoštis galimamiems „blogiems laikams“.

„Kreditavimas auga, bankų turtas tvariai auga, bankai dirba pelningai. Iš principo, ekonominė situacija Lietuvoje nebloga. Finansinis ciklas Lietuvoje augimo fazėje. Kalbant apie blogas paskolas, vėlgi situacija yra gera, jeigu lyginsime su pokriziniu laikotarpiu. Tai prideda pasitikėjimo bankų, visa finansų sistema. Pagrindo nerimauti dėl ekonomikos ciklo nėra (...) Besimėgaudami gerais laikais, turime ruoštis blogiems laikams, kurie, kaip taisyklė, užgriūna be įspėjimo“, – kalbėjo V.Vasiliauskas.

Pasak V.Vasiliausko, galimi sukrėtimai susiję su aktyvia Skandinavijos šalių nekilnojamojo turto (NT) rinka – šiame regione pastebimas aukštas privataus sektoriaus įsiskolinimas, Švedijoje ir Norvegijoje ypač išaugęs būsto kainų lygis.

„Rizikos neišnyko, jų tikimybė nėra atšaukta. Pirmiausia kalbu apie struktūrines rizikas. Turint omenyje bankinio sektoriaus struktūrą, turint omenyje šalis, kurios pagrindiniai žaidėjai mūsų rinkoje, disbalansai susiję su Skandinavija. Būsto kainos Švedijoje ir Norvegijoje pakilo. Pats augimas kaip toks – tiek to, bet gyventojų pajamos lyginant su NT kainų augimu augo nuosaikiau. Namų ūkių įsiskolinimas išaugo. Būsto rinkų pasikeitimai Švedijoje ir Norvegijoje yra tas rizikos kanalas, kuris gali suveikti“, – sakė V.Vasiliauskas.

Jo teigimu, Lietuvoje būsto rinka šiuo metu tvari ir tai esą užtikrina atsakingas visų pusių elgesys, tačiau jei ekonominis ciklas prisloptų, „dalis paskolų gali virsti nuostoliais, galime tikėtis neigiamų pasekmių“.

Komerciniai šalies bankai iki šių metų pabaigos turės sukaupti 0,5 proc. anticiklinio kapitalo rezervą. Pirmą kartą šalies istorijoje šio rezervo norma padidinta pernai gruodį, ji įsigalios šių metų pabaigoje. Tuomet skaičiuota, kad rezervas galėtų siekti apie 50-60 mln. eurų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų