Pasak AB banko „Finasta“ analitikės Dianos Ūselytės, praeitais metais susiklosčiusi situacija finansų rinkose lėmė nuolatinį indėlių palūkanų augimą. „Neabejotinai viena padidėjusio indėlių patrauklumo investuotojams priežasčių buvo Lietuvos komercinių bankų noras diversifikuoti savo veiklos finansavimo šaltinius. Aktyviau žvalgytis į indėlius bankai buvo priversti, iš esmės pablogėjus lėšų prieinamumui bei pakilus jų skolinimosi kainai tarpbankinėse rinkose. Daugumos mažesnių Lietuvos bankų turto finansavimo struktūroje indėliai ir prieš finansų rinkose kilusius neramumus užėmė svarbiausią dalį, todėl konkurencija šioje srityje tapo tik dar intensyvesne,“ – teigia D. Ūselytė.
Nežiūrint į bankų dedamas pastangas, gyventojai ir įmonės prioritetą teikė trumpalaikiams indėliams.
Bankų poreikį pritraukti naujų indėlių didino ir vis aktualesniu tampantis likvidumo klausimas. Indėlininkų antplūdžio tikimybė tapo svarbiu akstinu gerinti siūlomas sąlygas. Siekdami valdyti likvidumo riziką bankai didino indėlių patrauklumą aukštesnėmis palūkanomis ir stengėsi ilginti prisiimamų įsipareigojimų laikotarpį. Dėl šių priežasčių ilgesnio laikotarpio indėlių palūkanos augo sparčiau nei trumpo laikotarpio. Lietuvos banko duomenimis, naujai pritrauktų indėlių iki 1 mėn. palūkanos per 2008 m. padidintos 25 proc. iki 6,14 proc., indėlių nuo 1 iki 6 mėn. – 46 proc. iki 8,63 proc., indėlių nuo 6 mėn. iki 1 m. – 49 proc. iki 8,91 proc., o indėlių nuo 1 m. iki 2 m. – net 71 proc. iki 9,14 proc., teigiama pranešime spaudai.
Nežiūrint į bankų dedamas pastangas, gyventojai ir įmonės prioritetą teikė trumpalaikiams indėliams. Lietuvos banko duomenimis, sausio mėnesį beveik 90 proc. visų naujai pritrauktų sutarto laikotarpio indėlių litais neviršijo pusės metų trukmės: 37 proc. visų sutarto termino indėlių litais trukmė nesiekė 1 mėnesio, 51 proc. indėlių buvo nuo 1 iki 6 mėnesių trukmės, 8 proc. sudarė nuo 6 mėn. iki 1 metų trukmės indėliai ir tik 3 proc. naujai pritraukiamų indėlių litais sumos buvo ilgesnio nei 1 metų termino. Tiesa, lyginant su ankstesniu mėnesiu, naujai pritrauktų indėlių vidutinė trukmė šiek tiek padidėjo.
Be to, keitėsi ir bendros indėlių tendencijos – sparčiai pradėjo augti eurais denominuotų indėlių dalis namų ūkių ir įmonių segmentuose. Per 2008 m. įmonių ir namų ūkių bankuose laikomų indėlių litais suma sumažėjo 6,3 proc., arba 1,6 mlrd. litų, iki 24,3 mlrd. litų, kai indėlių eurais apimtys pašoko 32,5 proc., arba 1,8 mlrd. litų, iki 7,5 mlrd. litų. Natūralu, kad bankams atsirado poreikis atkurti indėlių litais bazę. Todėl pernai Lietuvoje stebėjome dar vieną tendenciją – palūkanos už indėlius litais augo pastebimai sparčiau nei už denominuotus eurais.
Lyginant praeitų metų indėlių tendencijas su 2009 metų pradžia, pastebimas atvirkštinis procesas – indėlių palūkanų normos patraukė žemyn. „Tai skatino ECB apsisprendimas tęsti skatinančią pinigų politiką ir Lietuvos rizikos premijos mažėjimas, lėmęs tarpbankinių palūkanų normų (VILIBOR) kritimą. Tiesa, VILIBOR sumažėjimui įtakos turėjo ir jos skaičiavimo metodikos pakeitimas – iš apklausiamų finansų institucijų sąrašų buvo išbrauktas vienas bankas,“ – teigia Diana Ūselytė. Pasak analitikės, jei neatsitiks nenumatytų įvykių, artimiausiais mėnesiais Lietuvoje turėtume stebėti tolesnį indėlių palūkanų normų mažėjimą.
