„Kasmet tradiciškai atliekamo tyrimo duomenys rodo, kad gyventojai šventiniam stalui kasmet yra linkę išleisti vis daugiau pinigų. Tačiau kartu įsivyrauja praktikos, kurios padeda sutaupyti. Pavyzdžiui, beveik 2 iš 5 žmonių nurodo, jog su gimėnimis ar draugais dalinasi patiekalus, kas ką gamins”, – teigia Sigita Strockytė-Varnė, SEB banko asmeninių finansų ekspertė.
Išlaidų skaičiavimas – taupymo dalis
Apklausos duomenimis, 18 proc. apklaustų asmenų teigė, jog yra skaičiavę, kiek kainuoja šventinis stalas. Pasak S.Strockytės-Varnės, suskaičiuoti išlaidas yra pirmasis svarbus žingsnis. „Kai asmuo ar šeima tiksliai žino, kiek ir kam išleidžia pinigų per savaitę, per mėnesį ar per šventes, šios žinios suteikia svarbų atskaitos tašką, leidžia suskirstyti išlaidas į tam tikras kategorijas ir jas iš anksto suplanuoti“, – pastebi asmeninių finansų ekspertė.
Dažniausiai tyrime įvardinta suma, skirta šventinių vaišių stalui, buvo 101–150 eurų. Lyginant su 2023 metų duomenimis, šią suma išleisti numačiusių žmonių dalis kiek padidėjo – iki 28 procentų. Šiek tiek labiau palyginti su pernai pagausėjo (iki 26 proc.) respondentų, kurie švenčių stalui planuoja išleisti 151–250 eurų.
Iki 100 eurų biudžetas – jau tik trečdalio planuose
Tendencija, kad vis didesnė dalis gyventojų švenčių stalui išleis 101–150 arba 151–250 eurų pastebima jau kelerius pastaruosius metus. Ekspertė šį poslinkį aiškina tuo, kad po pandemijos atsigaunanti Lietuvos ekonomika patyrė infliaciją, kai išaugo kone visų maisto produktų kainos.
Atitinkamai nuo 40 proc. pernai iki 34 proc. šiemet sumažėjo dalis respondentų, teigiančių, jog šiemet pagrindiniam šventiniam stalui planuoja išleisti iki 100 eurų. Palyginti, 2022 metais išsitekti į 100 eurų biudžetą ketino beveik pusė – 47 proc. gyventojų.
Sutaupyti galima ne tik pinigų
Pasidalinti vaišėms skirtas išlaidas, apklausos duomenimis, yra įprasta maždaug dešimtadaliui (9 proc.) respondentų. 11 proc. žmonių su giminėmis, draugais dalinasi ir išlaidas, ir ruošiamus patiekalus.
Kur kas populiaresnis būdas pasidalinti finansinę naštą – pasiskirstyti atsakomybes, kas ką gamins. Šį būdą taiko 37 proc. gyventojų, jis populiariausias tarp 40–49 metų žmonių.
„Ilgas šventinis valgiaraštis reiškia virtuvėje praleistas valandų valandas. Todėl sprendimas pasidalinti, kokį patiekalą pagamins šventės šeimininkai, o kuriuos – atsineš svečiai, sutaupo pinigų, laiko ir energijos“, – akcentuoja SEB banko asmeninių finansų ekspertė S.Strockytė-Varnė. Ji primena, kad gaminti atsakingai ir nešvaistyti maisto padeda vadinamasis šaukšto principas: jeigu patiekalų daug, tai visi žmonės pasisotins, jeigu paragaus po šaukštą kiekvieno patiekalo.
Lyginant šių metų tyrimo duomenis su ankstesnių, taip pat paaiškėjo, jog iki 34 proc. sumažėjo dalis asmenų, kurie teigia, kad šventinio stalo išlaidas padengia tas, kieno namuose vyksta šventė.
