„Atlikdama tą patį darbą moteris Lietuvoje vis dar uždirba vidutiniškai 13 proc. mažiau negu vyras. Todėl atitinkamai sumažėja ir galimybių taupyti, investuoti. Beveik pusė moterų Lietuvoje nurodo, kad neinvestuoja. Taip atsisakoma siekti finansinių tikslų ar galimybės ateityje pasiekti aukštesnę gyvenimo kokybę“, – sako Kristina Ruseckienė, SEB banko Taupymo, investavimo ir pensijų paslaugų vadovė.
Žinių trūkumas stabdo stipriau
Gegužę atlikto tyrimo duomenimis, 47 proc. apklaustų moterų pažymėjo, kad investicijų neturi. Palyginti, investicijų neturinčių vyrų buvo 32 procentai.
Kaip pagrindinę priežastį, kodėl neinvestuoja, vyrai ir moterys nurodė santaupų trūkumą. 51 proc. vyrų ir 45 proc. moterų teigė, kad investicijoms neužtenka pinigų.
Tyrimo duomenimis, antra didžiausia kliūtis moterims yra žinių trūkumas. 41 proc. respondenčių teigė, kad būtent tai jas stabdo nuo pirmo žingsnio į investicijų pasaulį. Palyginti, žinių stygius sulaikė tik 23 proc. vyrų.
„Kol žmonės iš arčiau nesusipažįsta su investavimu, tol dalis jų nenutuokia, kad šiuolaikinės technologijos ir skaitmeniniai sprendimai suteikia galimybę kiekvieną mėnesį investuoti net labai mažas pinigų sumas ir ilgainiui tai paversti apčiuopiamu rezultatu“, – dalijasi K.Ruseckienė.
Moterų pasirinkimai – žemesnės rizikos
Pasak K.Ruseckienės, pradėjus domėtis investavimu ir susipažinus su lengvai prieinamais įrankiais, tampa paprasčiau apsispręsti, kokios grąžos galima tikėtis, kaip vertinama vienos ar kitos investicijos rizika. Šis supratimas padeda sumažinti ir suvaldyti nuostolių baimę, kuri, tyrimo duomenimis, nuo investavimo atgraso 33 proc. moterų ir 23 proc. vyrų.
Finansų analitikai yra pastebėję, kad nuostolio baimė yra atvirkščiai proporcinga polinkiui rizikuoti. Šį dėsningumą atskleidžia ir tyrimo metu užfiksuoti finansinių priemonių pasirinkimų skirtumai vyrų ir moterų grupėse. Kadangi vyrai nuostolio bijo rečiau, jie dažniau rinkosi investicijas, kurios tradiciškai siejamos su aukštesne rizika, pavyzdžiui, akcijas, kriptovaliutas ar sutelktinio finansavimo platformas.
Tačiau pats populiariausias pasirinkimas sulaukė vienodo vyrų ir moterų dėmesio – į investicinį gyvybės draudimą nurodė investavę 22 proc. vyrų ir lygiai tokia pat dalis moterų. Mažai skyrėsi ir trečios pakopos pensijų fonduose kaupiančiųjų skaičiai – 21 proc. vyrų ir 18 proc. moterų.
Didesnis finansinis pajėgumas dažniau virsta stambia investicija
Užtat vertinant investuojančiųjų į nekilnojamąjį turtą duomenis, paaiškėjo, jog butai ir žemės sklypai dažniau atsiduria vyrų rankose. Tyrimo duomenimis, į juos yra investavę 20 proc. vyrų ir 13 proc. moterų.
SEB banko Taupymo, investavimo ir pensijų paslaugų vadovė K.Ruseckienė pastebi, kad, apskritai, vyrų finansinis pajėgumas investuoti yra didesnis negu moterų, tiek kalbant apie retas ir stambios apimties investicijas į nekilnojamąjį turtą, tiek periodinius mėnesinius pervedimus į pasirinktas priemones, pvz. ETF fondus, investicinį gyvybės draudimą, trečios pakopos pensijų fondus ir pan.
Tyrimo duomenimis, didesnes negu 50 eurų sumas reguliariai investicijoms skiria 70 proc. vyrų ir 57 proc. moterų. Taigi, skirtumas – 13 procentų.
Pasak K.Ruseckienės, tai iš dalies gali būti paaiškinama ir bendru vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu, kuris šiuo metu šalyje taip pat siekia 13 procentų.
