„Metų pradžioje žemumose atsidūręs moterų verslumas pamažu atsigauna ir šiuo metu sugrįžo į praėjusių metų lygį. Tačiau tarp moterų ir vyrų verslumo lygio tebėra susidaręs didelis atotrūkis, rodantis, kad Lietuva neišnaudoja potencialo, kurį atvertų aktyvesnis moterų dalyvavimas ekonomikoje. Todėl labai svarbu įsiklausyti į verslus kuriančių moterų patirtį, padėti šalinti kliūtis jų kelyje, taip pat – skatinti bei įkvėpti moteris, kurios vengia minties apie nuosavą verslą“, – sako Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, SEB banko vadovė.
Vyrai ir moterys mato tas pačias kliūtis
Periodiškai SEB banko iniciatyva atliekamas gyventojų verslumo tyrimas rodo, kad nuo verslo stabdanti nesėkmės baimė ar nežinomybė dėl ateities šiemet yra rečiau įvardijami kaip pagrindinės kliūtys. „Emocinis fonas antroje šių metų pusėje gyventojams atrodo kur kas ramesnis, lyginant su jų patirtimi prieš metus. Tačiau tarp dažniausiai imtis verslo trukdančių priežasčių tiek vyrai, tiek moterys Lietuvoje vis dar nurodo žinių ir įgūdžių stoką, taip pat – abejones dėl savo verslo idėjos. Taigi galima daryti prielaidą, kad turėdami daugiau žinių, kaip kurti ir valdyti verslą, Lietuvos gyventojai galėtų geriau atsirinkti, išgryninti verslo idėjas ir jas įgyvendintų labiau pasitikėdami savimi“, – komentuoja S.Gutauskaitė-Bubnelienė.
Per rugpjūtį atliktą tyrimą Lietuvos vyrai ir moterys nurodė tris pagrindines kliūtis, trukdančias tapti verslininkais: pradinio kapitalo trūkumą, žinių ir įgūdžių stoką, nepasitikėjimą savo verslo idėja.
Pastebi lyčių stereotipų įtaką
SEB banko atstovė atkreipia dėmesį, kad, lyginant su anksčiau atliktais tyrimais, šiuo metu moterys kur kas nuosaikiau vertina kliūtis, o daugiausia jų (39 proc.) tiesiog nurodo, kad nuo verslo labiausiai stabdo paprastas nenoras būti verslininke. Vyrų, kurie sako, kad verslininkais būti nenorėtų, yra kone dvigubai mažiau – apie 20 procentų. Tyrimo autoriai daro išvadą, jog mūsų visuomenėje verslininko vaidmuo dažniau atitenka vyrams. Tai atspindi ir 3 iš 5 moterų nuomonė, jog finansuotojai verslininkus vyrus vertina rimčiau negu verslininkes. Panaši dalis moterų atkreipė dėmesį, jog siekiant gauti finansavimą didelę įtaką turi lyčių stereotipai.
Kita vertus, vyrai kur kas dažniau nurodė, kad moterims trūksta ambicijų plėtoti savo verslą ir kad jos turi mažiau verslo patirties.
„Stereotipiniai lyčių vaidmenys veikia tiek moterų, tiek vyrų mąstyseną. Nuostatos lemia ilgalaikius mūsų sprendimus, pavyzdžiui, kokią profesiją pasirinkti, kokioje srityje save realizuoti, kiek laiko bei energijos investuoti į karjerą ir net kokio atlygio prašyti iš darbdavio. Tai – viena iš priežasčių, kodėl vidutiniškai vyrų atlyginimai Lietuvoje per metus augo labiau negu moterų, o užmokesčio už tą patį darbą skirtumas siekia 13 procentų“, – pastebi S.Gutauskaitė-Bubnelienė ir primena, kad nuo 2026-ųjų įsigalios Europos Sąjungos direktyva, įpareigosianti darbdavius teikti ataskaitas apie vyrų ir moterų atlygio skirtumus, ir atlygis dirbant tos pačios vertės darbą negalės skirtis daugiau nei 5 procentais.