Jį pasirašė „Swedbank“, AB, AB SEB bankas, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, AB Šiaulių bankas, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, Revolut Payments UAB ir Lietuvos centrinė kredito unija, taip pat Lietuvos bankas ir Lietuvos bankų asociacija (LBA).
„Nors grynųjų pinigų naudojimas atsiskaitymams mažėja, mūsų šalyje jie vis dar yra reikšminga mokėjimo priemonė prekybos vietose ir tarp fizinių asmenų. Todėl ėmėmės lyderystės sutelkti finansų rinkos dalyvius ir kartu susitarėme dėl šio memorandumo, siekdami patenkinti gyventojų poreikį patogiai naudotis savo pinigais“, – sako Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
„Šis memorandumas yra puikus finansų bendruomenės vieningumo ir solidarumo ženklas bei glaudus bendradarbiavimo su Lietuvos banku pavyzdys. Savanoriškai sudarytą susitarimą vertiname kaip tarptautinę praktiką atitinkančią ir konkurencinei aplinkai sveikesnę alternatyvą nei siūlymus įstatymais įpareigoti kai kuriuos finansų rinkos dalyvius imtis šios funkcijos“, – akcentavo LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.
Memorandumą pasirašę finansų rinkos dalyviai įsipareigojo per vienus metus (iki 2022 m. liepos 1 d.) užtikrinti, kad ne mažiau kaip 90 proc. Lietuvos gyventojų grynųjų pinigų išgryninimo vieta (bankomatas ar kita bankomatui lygiavertė vieta) būtų pasiekiama iki 10 km atstumu nuo gyventojų deklaruotos gyvenamosios vietos arba 99 proc. gyventojų – iki 20 km atstumu.
Grynųjų pinigų prieigos taškų plėtra bus sutelkta į gyvenamąsias vietoves, kuriose gyvena iki 4 tūkst. gyventojų. Grynųjų pinigų prieinamumas bus užtikrintas pasitelkiant bankomatus arba alternatyvias grynųjų pinigų prieigos vietas (pavyzdžiui, bankų partnerių teikiamas išsigryninimo paslaugas prekybos vietose), jeigu bus užtikrintos lygiavertės bankomatui pinigų išgryninimo paslaugų sąlygos. Jei vietovėje gyvena daugiau nei 2 tūkst. gyventojų ir 10 km atstumu nėra grynųjų pinigų išsigryninimo vietos, tuomet ten bus įrengiamas bankomatas. Bankomatai turėtų būti įrengti ne mažiau kaip 50 vietovių, kitose vietovėse – galimi ir kiti sprendimai.
Be to, bus pagerintos grynųjų pinigų prieigos sąlygos gyventojams:
- grynųjų pinigų prieigos vietose turės būti užtikrinta pakankama grynųjų pinigų pasiūla, jos turės būti aprūpintos ne tik stambaus, bet ir smulkaus nominalo (10, 20 ar 50 eurų) banknotais;
- grynųjų pinigų prieigos vietose išsigryninti lėšų bus galima mažiausiai 12 val. per parą: nuo 6.00 iki 24.00 val., arba, jei prieigos vieta įrengta uždaroje erdvėje – tuo metu, kai ši erdvė yra prieinama visuomenei.
LBA jau ėmėsi žingsnių šiam memorandumui įgyvendinti ir šiuo metu vykdo nepriklausomų ekspertų komandos, kuri padėtų sukurti objektyvų, aiškų ir konkurencijos taisykles atitinkantį memorandumo įgyvendinimo modelį, atranką. Pasitelkti ekspertai padės nustatyti sąžiningus ir proporcingus šio memorandumo kriterijų įgyvendinimo būdus tarp jį pasirašiusių finansų rinkos dalyvių.
Lietuvos bankas bus informuojamas apie reikšmingus grynųjų pinigų prieigos vietų tinklo pakeitimus. Jis taip pat stebės, kaip vykdomi šio memorandumo įsipareigojimai, konsultuos bankus dėl praktinio jo nuostatų įgyvendinimo. Be to, Lietuvos banko interneto svetainėje bus skelbiamas žemėlapis – jame bus nurodomos grynųjų pinigų prieigos vietos. Be to, Lietuvos bankas kartą per metus skelbs apibendrintą informaciją (apžvalgą) apie grynųjų pinigų prieinamumą.
Lietuvos banko 2021 m. birželio 9 d. duomenimis, Lietuvoje veikia 1 044 šalyje veiklą vykdančių bankų bankomatai: 73 proc. gyventojų artimiausią bankomatą pasiekia iki 5 km atstumu, o 82 proc.– iki 10 km.
Viena iš pagrindinių Eurosistemos – Europos Centrinio Banko ir nacionalinių euro zonos centrinių bankų – funkcijų yra užtikrinti nenutrūkstamą grynųjų pinigų pasiūlą ir sudaryti sąlygas fiziniams asmenims vykdyti mokėjimus grynaisiais pinigais.
