Daugiausia siekiančių bankroto fizinių asmenų – didmiesčiuose, tačiau teismai yra sutikę nagrinėti kur kas mažiau bylų – daugelis prašymų dėl bankroto grąžinama papildyti.
Bankrutavusiais jau paskelbti 7 gyventojai, tarp kurių yra vienintelė Stankų šeima iš Kauno. Šios šeimos atstovas yra vienintelis bankrutavęs vyras, kitos yra moterys.
Iš viso jau bankrutavo po tris Kauno ir Klaipėdos rajono gyventojus bei viena vilnietė. Dar dėl dviejų bankrotų teismo nutartys neįsiteisėjusios.
Kol kas daugiausia ieškinių sulaukė Vilniaus miesto apylinkės teismas – čia gauta 19 prašymų iškelti bankroto bylą, iš jų 10 ieškinių atsisakyta priimti, o iškelta viena bankroto byla, dėl likusių 8 prašymų dar neišspręstas priėmimo klausimas.
Klaipėdoje gauta 14 pareiškimų, iš jų du atsisakyta priimti.
Kaune gauti 26 pareiškimai, iš jų vienas ieškinys paliktas nenagrinėtas, 5 – grąžinti ieškovams, dar vieną atsisakyta priimti.
Kaip BNS informavo Kauno apylinkės teismo atstovė Jomilė Juškaitė-Vizbarienė, teismas prašymą bankrutuoti atsisakė priimti, nes asmuo apie tai raštu nepranešė vienam iš kreditorių.
Vienu atveju pareiškimą pateikę sutuoktiniai jį po kurio laiko atsiėmė, dar vienas asmuo nepašalino teismo nurodytų trūkumų.
Panevėžio miesto apylinkės teisme gauti 8 pareiškimai, vieną atsisakyta priimti. Likusiose bylose dar nepriimti sprendimai.
BNS nepavyko gauti informacijos, kiek tokių bylų gali būti Šiauliuose.
Takų, Širvintų, Palangos teismuose taip pat yra prašymų bankrutuoti.
Tarp pageidaujančių „nusimesti“ skolas kol kas tik viena pramogų pasaulio atstovė – Andželika Petrikytė, kuri nori atsikratyti įsiskolinimų keliems bankams. Teismas galutinį sprendimą planuoja priimti rugpjūčio 14-ąją.
Palangos miesto apylinkės teismo pirmininkės padėjėja Aurelija Markutė informavo, kad ši asmens bankroto byla kurorte yra pirmoji ir kol kas vienintelė.
„Teismas išklausė pareiškėjos poziciją, paklausė, kas, jos manymu, sukėlė bankrotą. Pareiškėja nedalyvavo, atvyko jos advokatė“, – BNS sakė teismo atstovė.
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė BNS teigė, kad kol kas nėra teisminės praktikos, kaip nagrinėti šeimos narių bankrotus – atskirai ar kartu.
„Aš išnagrinėjau juos abu vienoje byloje. O ten (Klaipėdoje – BNS) išskyrė bylas... Taip ir formuojama praktika. Mano byla apskųsta apeliacine tvarka, pamatysime, ką Apeliacinis teismas pasakys“, – BNS sakė D.Zeniauskaitė.
Dažniausiai fiziniai asmenys siekia bankrutuoti, nes nemokiais tampa nebegalėdami išmokėti būsto ar kitų kreditų, vartojamųjų paskolų arba yra sudaręs laidavimo sutartis.
Lietuvoje galimybė bankrutuoti fiziniams asmenims atsirado, priėmus Fizinių asmenų bankroto įstatymą, kuris leidžia nuo šių metų kovo nemokiems gyventojai bankrutuoti, kai jų skolos viršija 25 tūkst. litų. Savo iniciatyva bankrutuoti norintis gyventojas turi kreiptis į teismą, kuris iškėlęs bylą jam paskirs bankroto administratorių. Fizinis asmuo bankrutuoti gali kas dešimt metų.
Iki šiol lietuviai bandydavo bankrutuoti kitose Europos Sąjungos šalyse.
