Vienas tokių – 39 metų verslininkas iš Klaipėdos. Iki ekonominės krizės jis buvo sėkmingai dirbančios uždarosios akcinės bendrovės savininkas ir direktorius. Verslas jam puikiai sekėsi, todėl toliau plėsdamas jį vyras įsigijo administracinį pastatą ir sutiko laiduoti savo asmeniniu turtu už pastato remontui jo bendrovės paimtą kreditą.
Deja, 2009 metais, įsibėgėjus ekonominei krizei, bendrovės veikla buvo paralyžiuota, jai iškelta bankroto byla. Nepakakus bendrovės turto įsiskolinimams padengti, verslininkas liko skolingas kreditoriams daugiau nei 1,5 milijono litų.
Jis dėjo maksimalias pastangas padengti bent dalį skolos – vyko uždarbiauti į užsienį, bandė tartis su kreditoriais.
„Jis dėjo maksimalias pastangas padengti bent dalį skolos – vyko uždarbiauti į užsienį, bandė tartis su kreditoriais. Tačiau šie kategoriškai nesutiko su pasiūlymu taikiai sumažinti skolų dydį, o jo gaunamų 1000 litų pajamų vos pakako išlaikymui nepilnamečiui vaikui mokėti ir būtinosios išlaidoms dengti. Galiausiai verslininkas turėjo pripažinti, kad jis nepajėgs per protingą laikotarpį padengti šių skolų ir savo mokumą gali atkurti tik inicijavęs bankroto procedūrą“, – pasakojo G.Žlioba.
Kreditoriai norėjo įpareigoti susirasti geriau mokamą darbą
Pasinaudodamas advokato pagalba, vyras kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą prašydamas jam iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Teismas pripažino buvusį verslininką nemokiu ir pažymėjo, kad bankroto bylos iškėlimas leistų atstatyti asmens mokumą.
Po šio sprendimo vyras padedamas bankroto administratoriaus, parengė mokumo atkūrimo planą, tačiau kreditoriai jo nepatvirtino.
„Jie siekė mano klientą įsipareigoti per tam tikrą laiką susirasti darbą, už kurį būtų mokamas susitarime numatytas atlyginimas. Teko dar kartą kreiptis į teismą ir šis išaiškino, kad fiziškai įpareigoti pareiškėją susirasti kitą ir dar geriau apmokamą iki tam tikro nustatyto termino, yra negalima, nes taip būtų pažeidžiamos žmogaus konstitucinės teisės ir laisvės“, – prisiminė advokatas G.Žlioba.
Jie siekė mano klientą įsipareigoti per tam tikrą laiką susirasti darbą, už kurį būtų mokamas susitarime numatytas atlyginimas.
Visą bankroto procedūrą šio vyro atžvilgiu, teismas nutarė vykdyti pasiūlytus 4,5 metų. Šio laikotarpio metu pareiškėjas kas mėnesį kreditoriams mokės 90 Lt sumas, padengs 0,37 proc. skolos. Įvykdęs planą vyras bus laikomas atsiskaičiusiu su kreditoriais už visus bankroto iškėlimo metu turėtus įsipareigojimus.
Merginą skolintis įkalbėjo tėvas
Kitas tipiškas atvejis – 26 metų merginos istorija. Baigusi mokslus vidurinėje mergina įsidarbino tėvo įmonėje. Tėvui skatinant ir padedant, 2007 m. sudarė kredito sutartį buto pirkimui ir remontui. Skolos grąžinimą užtikrino turto įkeitimu, tėvo laidavimu.
Pasikeitus ekonominei situacijai šalyje, pareiškėjai teko pakeisti darbą, jos tėvai prarado verslą. Merginos santaupų, gaunamo 1000 litų darbo užmokesčio, ir pajamų, gaunamų nuomojant įsigyjamą būstą, nepakako norint laiku ir tinkamai vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.
„Akivaizdu, kad būdama jauna, dėl žinių ir patirties stokos ji neįvertino savo galimybių padengti būsto kreditą ir kliovėsi išimtinai savo tėvo skatinimu. Pradėjusi kurti savo šeimą, mergina suvokė, kad nepajėgs per protingą laikotarpį padengti skolų ir savo mokumą gali atkurti tik inicijavusi bankroto procedūrą“, – pasakojo advokatas.
Teismas nutarė iškelti pareiškėjai bankroto bylą savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad merginos nemokumą sukėlė jos nepatyrimas bei ekonominės krizės metu prarastas darbas bei sumažėjusios pajamos.
Bankroto proceso metu du kreditoriai pareiškė merginos atžvilgiu kreditorinius reikalavimus, kurių bendra suma viršijo 220 tūkst. litų.
Teismas įvertino mokumo plano turinį, nutarė pareiškėjos mokumo atkūrimo planą vykdyti 3,5 metų. Šio laikotarpio metu pareiškėja kas mėnesį kreditoriams mokės 90 Lt sumas ir padengs apie 1,5 proc. skolos. Planą įvykdžiusi moteris bus atsiskaičiusi su kreditoriais už visus bankroto iškėlimo metu turėtus įsipareigojimus.
Kreditoriai nori kontroliuoti gyvenimą
Kaip pastebėjo minėtiems fiziniams asmenims atstovaujantis advokatas G.lioba, jie dėjo maksimalias pastangas vykdyti kreditorinius įsipareigojimus. Ilgą laiką be kreditorių žinios nesudarydami jokių sandorių, kuriais perleistų savo turtą ar prisiimtų papildomų naujų įsipareigojimų jie elgėsi sąžiningai kreditorių ir kitų asmenų atžvilgiu. Įvertinęs tokį pareiškėjų sąžiningumą, jų turtinę padėtį, teismas galėjo iškelti šiems asmenims bankrotą.
Deja, abstraktus teisinis reglamentavimas sukelia šiokių tokių nesusipratimų – kreditoriai pageidauja mokumo plane nurodyti konkrečius įsipareigojimus, kurių fiziniai asmenys negali prisiimti, nes dažniausiai jie priklauso ne vien nuo jų valios.
„Deja, abstraktus teisinis reglamentavimas sukelia šiokių tokių nesusipratimų – kreditoriai pageidauja mokumo plane nurodyti konkrečius įsipareigojimus, kurių fiziniai asmenys negali prisiimti, nes dažniausiai jie priklauso ne vien nuo jų valios. Tokiu atveju, tik teismas gali užtikrinti pusiausvyrą tarp kreditorių ir bankrutuojančio fizinio asmens interesų“, – sako G.Žlioba.
Advokato nuomone, visi įsipareigojimai pagerinti savo turtinę padėtį, atkurti mokumą savaime išplaukia iš Fizinio asmens bankroto įstatymo tikslų ir nuostatų. Pareigų nevykdant kreditoriai gali reikalauti nutraukti tolesnį bankroto procesą.
Gali bankrutuoti Lietuvoje
Ilgą laiką Lietuvoje skolų slegiami fiziniai asmenys neturėjo jokių šansų atkurti savo mokumo. Jie bankrutuodavo kitose Europos Sąjungos šalyse, ten atlikę bankroto procedūras kreipdavosi į Lietuvos teismines institucijas ir išviešindavo bankroto faktą Lietuvoje.
2013 m. balandžio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo ilgai lauktas Fizinių asmenų bankroto įstatymas. Pagal šį įstatymą, sąžiningas fizinis asmuo negalėdamas įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 minimaliąsias mėnesines algas, dabar gali savo iniciatyva pradėti bankroto procedūrą.
