„Šalies investiciniam patrauklumui būtina skaidri, prognozuojama ir tarptautiniu lygmeniu konkurencinga reguliacinė aplinka. Esame labai susirūpinę, kad naujasis projektas sudarytas neatsižvelgiant į šiuos principus, diskriminuojant vieną verslo sektorių. Siūlomą projektą tiktų pavadinti investuotojų mokesčiu, nes nuo tokio pobūdžio iniciatyvų nėra apsaugota nė viena sritis“, – išplatintame pranešime teigia LBA.
Pasak asociacijos, kredito įstaigų mokestinė aplinka Lietuvoje nuosekliai prastėja jau kelerius metus iš eilės. Čia veikiantys bankai nuo 2020 m. moka į šalies biudžetą trečdaliu didesnį pelno mokestį nei visi kiti šalyje veikiantys ūkio subjektai, t. y. 20 proc. vietoje įprastinių 15 proc., o 2021 m. laikinas mokestis buvo pakeistas nuolatiniu.
„Taip pat atkreipiame dėmesį, kad nagrinėjama Lietuvos rinkos situacija nėra išskirtinė – finansų sektoriaus likvidumas yra išaugęs visoje Europoje. Tačiau, išskyrus Lietuvą, Šiaurės-Baltijos regiono valstybėse papildomas bankų sektoriaus apmokestinimas nėra svarstomas. Todėl toks žingsnis reikšmingai sumažins Lietuvos konkurencingumą, lyginant su Estija, Latvija bei kitomis regiono šalimis, ir patrauklumą užsienio investuotojams“, – rašome LBA komentare.
Komentare taip pat pažymima, kad Lietuva yra daug eksportuojanti maža atvira ekonomika, labai priklausoma nuo tarptautinės aplinkos, kuri ir lemia vidinį šalies finansinį stabilumą. Augančios palūkanos gali turėti didelės įtakos visos Europos ekonomikai, nes daug verslo modelių pastatyta ant žemų palūkanų.
„Dabartinis geopolitinis kontekstas jau ir taip mažina mūsų valstybės investicinį patrauklumą. Be to, praėjusią savaitę įvykęs vienas didžiausių bankų bankrotų JAV istorijoje yra rimtas signalas apie globalios finansų sistemos iššūkius, kylant palūkanų normoms. Be to, kaip jau esame minėję, atsižvelgiant į ekonominės ir geopolitinės padėties neapibrėžtumą, prognozuoti bankų verslo pelningumo rodiklius per anksti“, – pabrėžia asociacija.
„Galiausiai, krašto gynyba – nacionalinis interesas. Jeigu kalbama apie solidarumo poreikį, prie krašto gynybos finansavimo turėtų prisidėti visi šalyje veikiantys ūkio subjektai, o ne tik vienas sektorius. Taigi atsižvelgiant į krašto gynybos finansavimo svarbą, tam turėtų būti numatyti patikimesni ir įvairesni finansavimo šaltiniai“, – priduria asociacija.
Per dvejus metus planuojama surinkti 510 mln. eurų
Šiemet Lietuvos bankų sektoriaus pelnas gali pasiekti apie milijardą eurų, kai įprastiniais metais jis siekia apie 300 mln. eurų.
Tačiau Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pabrėžia, kad rekordinį pelno augimą labiausiai lemia ne bankų verslo sprendimai, o išskirtinės aplinkybės – Europos centrinio banko didinamos bazinės palūkanų normos, valstybės pagalba verslui per pandemiją, gyventojų ir įmonių indėlių augimas. Dėl šių aplinkybių Lietuvos komerciniai bankai apie 11 mlrd. eurų lėšų laiko Europos centriniame banke (ECB) ir gauna už tai pajamas iš palūkanų, kurios per metus gerokai pakilo. Tuo tarpu indėlių gyventojams pusėje adekvataus augimo nebuvo matyti.
Dėl šios priežasties praėjusią savaitę finansų ministrė Gintarė Skaistė ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pristatė naują laikinąjį solidarumo įnašą bankams, už kurį surinktos lėšos bus skirtos gynybos reikmėms.
Pasak ministrės, dvejus metus – iki 2025 metų – įnašą turėtų mokėti kredito įstaigos, kuriose Lietuvos rezidentų laikoma indėlių suma ne mažesnė nei 400 mln. eurų – apie 1 proc. nuo visų indėlių.
Papildomas mokestis bankams būtų skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, kurios daugiau kaip 50 proc. viršija vidutines 4 metų grynųjų palūkanų pajamas.
Planuojama, kad jį mokėti finansinės įstaigos pradės jau nuo antrojo ketvirčio, o per dvejus metus, kol jis bus taikomas, iš viso surinkti tikimasi 510 mln. eurų.
