LBA atliko preliminarų vertinimą, kiek naujas bankų turto mokestis atsilieptų būsto paskolų kainoms – įspėjama apie didžiulį poveikį.
Šiuo metu Lietuvoje vidutiniškai kas antras gyvenamasis būstas yra įsigyjamas su banko paskola.
„Bankai jau nebegalėtų suteikti žmonėms būsto paskolų už 2,4 proc. palūkanų kaip dabar. Analitikai prognozuoja, kad dėl neatsakingo valdžios sprendimo būsto paskolų palūkanos gali kilti iki 2,8–4,6 proc.“, – teigiama LBA pranešime.
Šis pokytis būtų taikomas naujai išduodamoms paskoloms, tad planuojantiesiems įsigyti nuosavą būstą tektų rimtai persvarstyti savo galimybes prieš priimant atsakingą sprendimą
„Kas yra tas bankų turto mokestis? Kas iš esmės yra daroma – iš esmės yra branginamas įeinantis kapitalas. Kada branginamas įeinantis kapitalas, normalu, kad skolinimo pavidalu tas kapitalas amortizuoja tą pabrangimą“, – sako LBA prezidentas Mantas Zalatorius.
Jis lygina šį mokestį su akcizu degalams.
„Tai yra tarsi naujas akcizas dyzelinui, tai yra tarsi naujas akcizas pinigams. Kai didinamas akcizas, jį sumoka ne degalinė, jį sumoka klientai“, – kalbėjo M.Zalatorius.
Dėl išaugusios palūkanų naštos būstas su paskola pirkėjui atsieitų keliolika tūkstančių eurų brangiau nei dabar.
Pavyzdžiui, už vidutinę 60 tūkst. eurų paskolą būstui įsigyti, suteiktą 30 metų laikotarpiui, per metus gali tekti susimokėti nuo 154 eurų iki 434 eurų daugiau. Tad tokia paskola iš viso pabrangtų nuo 5 iki 13 tūkst. eurų, skaičiuoja LBA.
Pasak LBA, brangtų ir indėlių laikymas – įskaitant pinigus banko sąskaitoje. Bankų paskolos brangtų apie 60 centų per mėnesį vienam klientui.
„Ne tik paskolos, ne tik indėliai, bet ir visų mūsų lėšos, laikomos bankų sąskaitoje, arba liaudiškai sakant, kortelėje. Apmokestinus šias lėšas 0,4 proc. tarifo mokesčiu, mūsų skaičiavimais, paslaugos vartotojams galėtų pabrangti iki 8 procentų, tai galimai sudarytų apie 60 centų kiekvienam banko vartotojui“, – sako LBA analizės vadovas Vilius Tamkvaitis.
Verslui paskolos taip pat brangtų
Teigiama, kad verslui teikiamų paskolų palūkanos paūgėtų nuo dabartinių 3 proc. iki 3,8 proc.
„Be bankų paskolų verslo plėtra neįmanoma. Tyrimų duomenimis, paskolos verslo plėtrai į bankus kreipiasi apie 66 proc. šalies įmonių, ypač regionuose. Pablogėjus įmonių skolinimosi galimybėms, 17–35 mln. eurų susitrauktų ir bendrasis vidaus produktas (BVP)“, – teigiama pranešime.
LBA patikina, kad naujo mokesčio žala ilguoju laikotarpiu būtų 4 kartus didesnė nei trumpalaikė nauda. Į biudžetą esą būtų galima surinkti 100 mln. eurų trumpalaikėms reikmėms, tačiau šalies ūkis dėl to netektų nuo 150 iki 450 milijonų eurų, kurie skiriami plėtrai, modernizavimui ir socialinėms reikmėms.
„Atlikę preliminarią analizę, jaučiame pareigą įspėti visuomenę, institucijas bei politikus, kad toks mokestis atneštų daugiau žalos nei naudos, o pati jo idėja nesuderinama su lygiateisiškumo principais ir ekonomine logika“, – teigia LBA vadovas M.Zalatorius.
Jis patikina suprantąs valdžios pastangas subalansuoti biudžetą ir mažinti socialinę atskirtį, tačiau kiekvienas sprendimas, ypač mokestinis, turėtų būti priimtas atlikus kaštų ir naudos analizę.
Skaičiavimai remiasi dviem scenarijais. Pirmasis scenarijus – perkėlus didesnę mokesčio naštą ant vartotojų pečių, reikšmingiau augtų paskolų palūkanų normos, tačiau žala ekonomikai būtų mažesnė.
Vadovaujantis kitu scenarijumi, kuris būtų palankesnis klientams, bankai didžiąją dalį mokesčio kaštų padengtų savo sąskaita. Šiuo atveju paskolų palūkanų augimas siektų apie pusę procentinio punkto. Tačiau Lietuvos ekonomika netektų pusės milijardo eurų, kadangi bankai būtų linkę mažiau investuoti.
Skaičiuoja, kad kaina vienam vartotojui siektų apie 400 eurų per metus
LBA skaičiuoja, kad žala vienam bankų klientui per metus galėtų pasiekti apie 400 eurų per metus, tai sudaro apie pusę vidutinio atlyginimo.
M.Zalatorius įspėja, kad pateikti scenarijai yra „geriausi įmanomi scenarijai“.
„Šitas modelis buvo daromas greitai, mes jį modeliavom statinėje aplinkoje, užfiksavome 2018 m. pabaigą ir ekstrapoliavome skaičius statinėje aplinkoje. Mes dabar jau žiūrime, kad kalbama, ir stipriai kalbama, apie galimas recesijas, kalbama apie galimus pasaulio ekonomikos lėtėjimus ir kalbama apie kitus neigiamus dalykus pasaulio ekonomikoje“, – sako M.Zalatorius ir įspėja, kad žala ekonomikai gali būti ir du ar tris kartus didesnė, jei realizuotųsi neigiami ekonominiai scenarijai.
M.Zalatorius akcentavo, kad Švedijoje kalbos apie panašaus mokesčio įvedimą – nėra faktas.
„Mes kalbame apie jį kaip apie įvykusį faktą, bet šitas faktas nėra įvykęs“, – sako M.Zalatorius. Anot jo, ir Švedijos visuomenėje kilo nepasitenkinimas, Vyriausybė šalyje sulaukė daug kritikos, kadangi visuomenė supranta, kad tokį mokestį sumokės visi.
Pasak jo, toks mokestis Švedijoje gali ir neatsirasti.
Jis taip pat akcentavo, kad Jungtinėje Karalystėje, Belgijoje, Prancūzijoje ir Austrijoje taikomi mokesčiai yra visiškai kitokie, nei tas modelis, kuris siūlomas Lietuvoje (0,4 proc. nuo bankų turto).
„Tai yra visiškai kitoks mokestis, nes apmokestinami banko įsipareigojimai, atmetant nuosavybę ir atmetant indėlius“, – sako M.Zalatorius.
Tikina, kad bankų pelnas mažiausias, kai lygini vienam gyventojui
LBA analizės vadovas Vilius Tamkvaitis patikina, kad bankų sektoriaus turto grąža nėra išskirtinai didelė, lyginant su kitais sektoriais, tokiais kaip reklamos, pramogine veikla ar pan. Bankų turto grąža, anot jo, yra apie vidurkį.
„Bankų pelno dalis bendrajame vidaus produkte yra itin maža“, – vertina V.Tamkvaitis ir skaičiuoja, kad šis rodiklis Lietuvoje nesiekia nė 1 procento.
Bankų pelnas, tenkantis vienam gyventojui, yra mažiausias visoje Europoje, patikina analitikas. Tai rodo, kad Lietuvoje bankų sektorius dar nėra pakankamai išplėtotas.
„Rodiklis Estijoje yra daugiau nei du kartus didesnis nei Lietuvoje“, – sako V.Tamkvaitis.
Pernai bankai uždirbo 313 mln. eurų pelno, iš jų 178 mln. eurų išmokėjo akcininkams dividendais.
„O 135 mln. eurų vėl investavo į plėtrą, paskolų išdavimą ir kitas investicines veiklas. 212 mln. eurų įvairių mokesčių, daugiau nei akcininkams išmokėjo dividendų“, – sako V.Tamkvaitis.
Jis kalba, kad Lenkijoje įvedus bankų turto mokestį, paskolų palūkanos būsto turėtojams paaugo apie 1,1 procentinio punkto.
„Šiandien pritrūkus pinigų biudžete, užsimota papildomai apmokestinti bankų sektorių, kuris net nėra pats pelningiausias – kitąmet gali būti atsigręžta į didesnius pelnus uždirbančius verslus, pvz., reklamos, pramogų verslą ar baldų gamintojus. LBA kviečia ieškoti ne trumpalaikės politinės naudos, o ilgalaikių sprendimų, kurie užtikrintų žmonėms stabilų gyvenimą, padėtų subalansuoti valstybės biudžetą ir užtikrintų tvarią šalies raidą“, – teigiama LBA pranešime.
15min primena, kad įvesti 0,4 procento bankų turto mokestį pasiūlė Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, tikėdamasi surinkti 100 milijonų eurų vaiko pinigams ir kitoms socialinėms išmokoms.
15min jau rašė, kad kitose šalyse dėl noro pasipinigauti bankų turto mokestis pramintas „godumo mokesčiu“, bet galiausiai nukentėjo paskolų turėtojai.
LBA vadovas M.Zalatorius po to, kai palaikymą mokesčiui išsakė premjeras Saulius Skvernelis ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis, įspėjo, kad bankai gali išsikelti iš Lietuvos ir toliau čia veikti kaip filialai.
