Asociacijos teigimu, toks mokestis būtų valstybės pagalba, nes jo dydis yra diferencijuojamas pagal finansų rinkos dalyvių veiklos mastą. Tokia pagalba, anot jos, nėra suderinta su Europos Komisija.
Seimo sekretoriatui ir Biudžeto bei finansų komitetui pateiktame LBA kreipimesi pabrėžiama, kad planuojamas mokestis yra ydingas, nes būtų taikomas tik daliai finansų rinkos dalyvių.
„Vartojimo kreditus teikia ne tik bankai ar kredito unijos, bet ir nelicencijuoti kreditų teikėjai, (...) kurių turtas nesiekia projekte nustatytos 300 mln. eurų mokesčio bazės. Tad nelicencijuoti vartojimo kredito teikėjai faktiškai mokesčio nemokės, nors jų paskolos yra ženkliai brangesnės už licencijuotų vartojimo kredito teikėjų teikiamas paskolas“, – nurodoma asociacijos rašte.
Seimo teisininkai dėl projekto taip pat pasigedo Lietuvos banko nuomonės ir siūlomo mokesčio poveikio vertinimo.
Anot LBA, tai leis nelicencijuotiems kreditų teikėjams, kurie neturi teisės pritraukti indėlių ar kitų grąžintinų lėšų iš neprofesionalių rinkos dalyvių, įgyti konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius.
Pasak jos, mokestis ne tik nepadės pritraukti į šalį naujų rinkos dalyvių, bet ir sukurs papildomų barjerų jiems pradėti teikti paslaugas Lietuvoje. Todėl, LBA teigimu, mokestis „sukeltų neigiamų padarinių, kurių neatsvertų papildomos pajamos į biudžetą“.
„Atsižvelgianti į tai (....) projektas negali būti svarstomas ir priimtas kartu su 2020 metų biudžeto įstatymų paketu“, – nurodė LBA.
Ji prašo atsisakyti ketinimų mokestį taikyti jau nuo kitų metų pradžios ir nustatyti „protingą terminą“ jo įsigaliojimui.
„Priešingu atveju būtų prieštaraujama teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo bei teisinio saugumo principams“, – teigiama rašte.
Mokesčio įstatymo projektas Seimui svarstyti pateiktas praėjusį ketvirtadienį, pajamos iš šio mokesčio jau įtrauktos į 2020 metų valstybės biudžeto projektą.
Įstatymo projektą registravęs Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Zbignevas Jedinskis tvirtina, kad mokesčio pajamomis, kurios siektų apie 50–60 mln. eurų, būtų finansuojamos socialinės išlaidos – išmokos vaikams, šeimos kortelė, pensijų padidinimas.
Priekaištų bankų mokesčiui išsakė ir Seimo Teisės departamentas, teigiantis, kad jis prieštarauja konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui.
Tačiau „valstietės“ Agnės Širinskienės vadovaujamas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas mano, kad tokia Seimo teisininkų pozicija nepagrįsta, o įstatymo projekte mokesčių mokėtojų sąrašas apibrėžtas „vadovaujantis objektyviais kriterijais“. Balsavimo metu Seimo teisininkų išvadą palaikė tik vienas komiteto narys, o devyni susilaikė.
Seimo teisininkai dėl projekto taip pat pasigedo Lietuvos banko nuomonės ir siūlomo mokesčio poveikio vertinimo. Seimas, nusprendęs svarstyti siūlymą apmokestinti bankus, dėl jo paprašė Vyriausybės išvados, kuri turėtų būti pateikta iki lapkričio 21 dienos.
