– Kaip galima būtų vertinti tokį banko sprendimą?
Kai sprendimus priima trys Skandinavijos bankai, tai negali nepaveikti konkurencijos čia. Man dėl to gaila ir apmaudu, – sako M.Zalatorius.
– Ši žinia liūdina, bet negalima sakyti, kad to nebuvo galima laukti – „Danske“ bankas nuosekliai traukiasi iš Baltijos šalių rinkos, optimizuoja savo veiklą ir koncentruojasi į savo klientus Šiaurės šalyse. Jie čia ir toliau bus aptarnaujami. Banko žingsnis – logiškas ir nuoseklus, taip bankas parodė, kad taikosi į tarptautinius klientus, kurie turi sąsajų su Skandinavijos šalimis.
– O gal tokį apsisprendimą lėmė augantis kitų finansinių žaidėjų vaidmuo? Matome vis daugiau alternatyvų bankams.
– Šis sprendimas buvo priimtas tikrai ne per vienerius metus, kai dar nebuvo matyti tų naujų žaidėjų. Tai nuoseklus žingsnis, bankas pasirinko tokią strategiją. Kalbant apie naujus žaidėjus, mes apie juos tik kalbame, bet kažkodėl dar jų nelabai matyti. Tai manau, kad su tuo tai nesusiję. Priežasčių, matyt, buvo ne viena, tačiau tai nebuvo neapgalvotas staigus sprendimas. Tai yra signalas Baltijos šalių rinkoms, o mes turime sau užduoti klausimą, ką daryti, kad tokie scenarijai daugiau nesikartotų.
– Tačiau jie kartojasi – per porą metų du bankai susijungė, o vienas pareiškė išeinantis. Ką tai rodo? Gal tai susiję su pernelyg griežta reguliacija?
– Nemanau, kad tai tik reguliacijos priežastis. Priežasčių yra kur kas daugiau. Reikia plačiau į tai žiūrėti. Tokie sprendimai neįvyksta staigiai ir neapgalvotai. Geriausiai juos pakomentuoti galėtų žmonės, priėmę galutinį nutarimą. Bet vienareikšmiškai aišku, kad tai stiprus signalas ir užduotis mums visiems – ką turime padaryti mes, kaip valstybė, reguliatorius ir patys rinkos dalyviai, kad tokie scenarijai nesikartotų.
– Grįžtant prie „Danske“ – gal tai susiję su tuo, kad banko vardas, tiksliau, Estijos filialas, buvo minimas pinigų plovime?
– Šį klausimą reiktų užduoti tiems, kurie kūrė naują banko strategiją. Tačiau jei jau čia mes spekuliuojame, tai sprendimas trauktis iš Baltijos šalių nebuvo dėl vienos priežasties – tai prisidėjo ir reguliacinė tvarka, ir rinkos dydžiai, o pinigų plovimo skandalas galėjo būti paskutinis lašas, bet tikrai tai nebuvo vienintelė priežastis.
– Kaip tai paveiks konkurenciją Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse?
– Natūralu, kad konkurencija po šio sprendimo mažės, ir tai nėra geras signalas nei rinkai, nei klientams. Dėl to gaila ir apmaudu. Mums reikia galvoti, ką galime padaryti, kad finansų sistema būtų stabili, patikima ir niekas nesitrauktų iš čia.
– Gal galime tikėtis, kad ateis naujas žaidėjas?
– Apie netradicinę bankininkystę girdime tiek daug, bet konkrečių vardų neįvardijame. Manau, kad reikia palaukti, kas nutiks.
– Klientai šiandien skundžiasi apie vis uždaromus bankų skyrius, mažėjantį bankomatų skaičių. Po šio sprendimo gali dar labiau susitraukti?
– Bankų skyrių ateitis – skaitmena. Tai tendencija visame pasaulyje. Bankai skyrius uždaro, bet atidaro telefonuose, planšetiniuose kompiuteriuose, bankai yra pasiekiami bet kada, tik kita forma. O bankomatai bus tol, kol kas nors iš jų ims grynuosius, kai to nereikės, tai ir bankomatų neliks.
