Bankai vieningai tikina – visas išlaidas jie padengs iš savo kišenės. Tačiau bankų viduje svarstoma, kaip ir kam tas išlaidas paskirstyti.
Lietuvoje yra 3,6 milijono bankų klientų. 15min skaičiavimu, bankams vien tik per mėnesį išsiųsti SMS kainuos apie 300 tūkstančių eurų. Dėl to kai kurie jų jau prabilo – mums tai per brangu.
Tačiau dauguma bankų bent jau oficialiai sako susitaikę su papildomomis išlaidomis. Klientų teisių gynėjai neabejoja – už siunčiamus SMS vis tiek susimokėsime, tik per kitas paslaugas.
„Priežastis, kodėl atsisakėme šios alternatyvos, – kaštai“, – neslėpė banko „Nordea“ atstovas Vaidotas Cucėnas. Šis bankas nusprendė, kad jam per brangu siųsti klientams žinutes prieš kiekvieną pervedimą, tad pasiūlė kitą alternatyvą.
Lietuvoje yra 3,6 milijono bankų klientų. 15min skaičiavimu, bankams vien tik per mėnesį išsiųsti SMS kainuos apie 300 tūkstančių eurų.
Kainų pasiūlymus jau gavo
Pasak „Nordea“ banko, Lietuvoje vidutiniškai SMS siuntimas klientams kainuoja 2–3 centus. „Tad nesunku paskaičiuoti, kiek bankas patirtų kaštų“, – pastebėjo V.Cucėnas.
15min žiniomis, tokius kainos pasiūlymus gavo komerciniai bankai.
Taip pat paskaičiuota, kad banko klientas vidutiniškai per mėnesį padaro 2-3 pavedimus, taigi per mėnesį jis gaus po 2–3 SMS.
Taigi jei, pavyzdžiui, „Swedbank“ turi daugiau nei milijoną klientų, jiems teks per mėnesį išsiųsti bent tris milijonus žinučių. Remiantis šiais skaičiavimais, bankui per mėnesį žinutės kainuos 90 tūkstančių eurų, o per metus teks išleisti apie milijoną.
„Mes nesame paskaičiavę, kiek tai kainuos. Bet neturime kito pasirinkimo ir tikimės, kad bus nauja kita alternatyva“, – 15min sakė „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.
Praėjusiais metais „Swedbank“ Lietuvoje uždirbo 85 mln. eurų grynojo pelno.
DNB bankas taip pat ruošiasi didesnėms išlaidoms.
"Žinoma, bankui tai bus papildomos sąnaudos, todėl tikimės ateityje pasiūlyti klientams naują bendrą bankų sprendimą - universalią identifikavimo priemonę, leidžiančią prisijungti prie kelių bankų el. sprendimų. Ties tuo kartu su „Swedbank“, “Citadele” ir SEB dirbame jau nuo rudens. Šiuo metu yra atliekama galimybių studija", - paaiškino DNB atstovas Valdas Lopeta.
Neabejoja: už žinutes teks susimokėti
S.Abraškevičius užtikrino, kad dėl to kitos paslaugos klientams tikrai nebrangs. Panašiai kalba ir kitų bankų atstovai.
Tačiau Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė neabejoja – už mums siunčiamas SMS patys ir susimokėsime.
„Be jokios abejonės, bankai šios naujovės tikrai neapmokės iš savo kišenės. Mokame už pavedimą, sąskaitų laikymą, o dabar susimokėsime ir už žinutes, kai norėsime pervesti pinigus kam nors“, – sakė R.Paukštė.
Priežastis, kodėl atsisakėme šios alternatyvos, – kaštai, – neslėpė banko „Nordea“ atstovas Vaidotas Cucėnas.
Kita vertus, pasak jo, pinigų pervedimų saugumas yra labai svarbu. „Mes juk visi norime, kad pinigai būtų saugūs“, – pastebėjo jis.
Tiesa, R.Paukštė mano, kad telefoniniai sukčiai gali vėl suaktyvėti – žinutes gali siųsti jie, apsimetę bankų atstovais.
Be telefono – nė žingsnio
Bankas „Nordea“ atsisakė SMS siuntimo ir dėl kitų priežasčių. „Atsisakėme ir dėl nepatogumo klientams, nes kiekvieną kartą darant didesnį nei 30 eurų pavedimą reikėtų turėti po ranką telefoną, įvedinėti kodą. Vyresnio amžiaus žmonėms, tai gali būti nepatogu.
Taip pat yra klientų, dirbančių ir gyvenančių užsienyje, kurių telefonų numeriai keičiasi“, – vardijo banko atstovas.
Todėl komerciniai bankai jau kreipėsi į savo klientus su prašymu įsigyti telefonus arba atnaujinti telefonų numerius – tik tokiu būdu žmonės galės pervesti pinigus, nes kodų kortelių jau neužteks.
Tiesa, išlieka dar ir kodų generatoriai, tačiau dėl savo kainos jie nėra populiariausia priemonė.
Komerciniai bankai viliasi, kad atsiras nauja alternatyva, kuri pakeis SMS siuntimą klientams. „Nordea“ nusprendė kartu su kitų šalių filialais pasiūlyti kodų generatorių programėlę telefonams, kuri veikia ir tada, kai įrenginyje nėra interneto ryšio.
Kaip tai veiks?
Nuo 2016 balandžio 1 d. įsigalioja griežtesni saugumo reikalavimai internetu atliekamiems pervedimams. Šie reikalavimai reikš pokyčius bankų klientams, kurie naudojasi kodų kortelėmis. Kai kuriuos veiksmus interneto banke ir išmaniojoje programėlėje reikės papildomai patvirtinti saugumo kodu, gautu SMS žinute.
Kokias operacijas reikės patvirtinti papildomu saugumo kodu, gautu SMS žinute?
Papildomą saugumo kodą, gautą SMS žinute, reikės įvesti pervedant didesnę nei 30 eurų sumą į sąskaitą kitame banke, tvarkant periodinius mokėjimus ir e.sąskaitas, keičiant asmeninius duomenis, tvarkant patikimų gavėjų sąrašą.
Pavyzdžiui, pervedimams „Swedbank“ viduje bus taikomas 300 eurų dienos limitas, jį viršijus taip pat reikės SMS saugumo kodo.
Tiesa, klientai galės išjungti papildomų SMS kodų siuntimą, kai mokėjimas atliekamas gavėjams, išsaugotiems mokėjimų ruošinių sąraše. Tokiu atveju, pervedant pinigus šiems gavėjams, papildomo saugumo kodo įvesti nereikės nepriklausomai nuo sumos.
Pateikiant bet kokią asmeninę informaciją telefono numerį užregistruoti reikia prisijungus prie interneto banko, jokiose kitose interneto svetainėse ar el. paštu asmeninių duomenų atskleisti bankas neprašo.
Taip pat svarbu prisiminti, kad banko darbuotojai niekada neskambina klientams prašydami pateikti prisijungimo duomenis, kortelių PIN kodus, slaptažodžius ar kitą asmeninę informaciją.
Telefono numerio bankui nepateikę kodų kortelių naudotojai nuo balandžio 1 d. negalės atlikti veiksmų, kuriems reikalingi papildomi SMS kodai.
Bankai siūlo ir kitas alternatyvas: mobilųjį parašą, e.parašą, kurių pagalba taip pat galima atsiskaityti.
Trys didieji Lietuvos komerciniai bankai analizuoja galimybes ateityje įdiegti bendrą klientų e.identifikavimo sprendimą, kuriuo galėtų naudotis skirtingų bankų klientai.
