Kaip pirmadienį žurnalistams sakė tyrimą atlikusio Vartotojų aljanso tyrėja Rimantė Balsiūnaitė, buvo remiamasi penkiomis temomis – klimato kaitos, žmogaus teisių, lyčių lygybės, darbuotojų teisių ir gamtos.
Pavyzdžiui, kalbant apie lyčių lygybę, viena dalis kriterijų apėmė vidines banko tvarkas – pavyzdžiui, ar joje garantuojama, kad mažiausiai 30 proc. aukščiausių pozicijų galėtų užimti moterys. Kitos politikos apėmė tvarkas, kuriomis bankas, skolindamas pinigus, reikalauja lyčių lygybės užtikrinimo iš bendrovių, kurioms pinigai skolinami.
Atliekant tyrimą, buvo remiamasi tik vieša, internetinėse svetainėse ir kitur skelbiama informacija.
„Tai buvo metinės tvarumo ataskaitos, informacija, kuri yra skelbiama internetinėse svetainėse. Informacija buvo vertinama kritiškai“, – patikino R.Balsiūnaitė.
Tyrimas buvo paremtas „Fair Finance International“ metodologija – tai tarptautinis tinklas, kuris veikia su tikslu paskatinti bankus būti tvaresnius.
„Tyrimas buvo suskirstytas į tris etapus – peržiūrėjome informaciją, tada informacija buvo patikrinta „Fair Finance International“. Antrasis etapas – rezultatų pasidalijimas su bankais. Laukėme bankų komentarų ir, sulaukus jų, pakoregavome tyrimą, atsižvelgėme į komentarus“, – sakė tyrėja.
Daugiausia balų surinko „Swedbank“ ir SEB
Rezultatai parodė, kad daugiausia balų surinko „Swedbank“ (6,24 balus iš dešimties), antroje vietoje – SEB bankas (5,76 balo), trečioje „Šiaulių bankas ir „Luminor“ bankas, atitinkamai surinkę 0,36 ir 0,14 balo. Medicinos bankas ir „Citadele“ bankas balų nesurinko.
Tiesa, Vartotojų aljanso viceprezidentas bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Kęstutis Kupšys pabrėžė, kad tai, jog pastarieji bankai balų nesurinko, nereiškia, kad jie yra netvarūs. Tai reiškia žemą skaičių tvarumo politikų, kurių jie laikosi.
„Nėra priežasties sakyti, kad jie ne tvarūs. Deja, jie žiūri atsainiai į tarptautinių politikų dėl skolinimo ir investavimo diegimą Lietuvoje“, – tikino K.Kupšys.
R.Balsiūnaitė taip pat pastebėjo, kad kai kurie bankai pateikė labai ribotą informaciją, kiti atsakė išsamiai.
„Susidūrėme su informacijos stoka, negalėjome patys rasti daugybės informacijos, kai kurių bankų atsakymai buvo riboti, kai kurie atsakė labai detaliai. Kai kurių atsakymų negavome“, – vardijo R.Balsiūnaitė.
Pavyzdžiui, vienas iš punktų buvo tai, kad bankai savo operacijomis turi naudoti tik atsinaujinančią energiją. Jei bankas tokios informacijos neturi, prie šio kriterijaus buvo įrašytas nulis.
„Bankams reikia pasitempti“
K.Kupšys pabrėžė, kad tyrimo rezultatai rodo, jog bankams reikia pasitempti, nes dabar nėra į ką lygiuotis.
„Nėra banko, kuris rodytų šimtaprocentinį rezultatą, kuris turėtų 10 balų“, – tikino Vartotojų aljanso viceprezidentas.
Tuo metu, atlikus tokį patį tyrimą Norvegijoje, paaiškėjo, kad kai kurie bankai surinko ir po 8,7, ir po 9,7 balo.
„Norvegai turi bankus, kurie, galima sakyti, yra tvarūs, savo veikloje laikosi daugelio ar iš esmės visų tvarumo politikų. Jei rezultatas yra 87 proc., 97 proc., klientas turi iš ko pasirinkti. Lietuvoje rezultatas siekia apie 60 proc. – tarp ko gali rinktis? Blogo ir blogesnio? Mums reikia šviesulio, į kurį galėtų lygiuotis Lietuvos bankai. Mes jo šiuo metu neturime“, – kritikos negailėjo K.Kupšys.
Jo teigimu, reali situacija bankuose dėl taikomų tvarumo politikų gali būti dar blogesnė – pavyzdžiui vieno bankų vadovas, anot jo, į darbą važinėja elektriniu paspirtuku, bankas yra atsisakęs vienkartinių puodelių, tačiau tuo pat metu yra suteikęs 20 mlrd. dolerių kreditų veikloms, kurios yra susijusios su iškastiniu kuru.
„Labai svarbu neapsigauti ir nepatekti į bankų manipuliavimo, žaliojo smegenų plovimo tinklą. Reikia būti skeptiškesniems, nepasitikėti, klausti reikšmingų klausimų, kodėl iki šiol investuojate 20 mlrd. dolerių į veiklas, kurios už 10 metų reikš šios civilizacijos labai reikšmingą nuosmukį. Puikiai suprantame, kokias krizes galime pamatyti dėl klimato kaitos, dėl įvairovės nykimo“, – sakė Vartotojų aljanso viceprezidentas.
Lietuvoje išsamus „Fair Finance International“ metodologija paremtas tyrimas yra skelbiamas pirmą kartą. Vartotojų aljanso specialiai šiam tyrimui surinkta komanda buvo apmokyta „Fair Finance International“ specialistų iš Nyderlandų.
Bankų asociacija tyrimo rezultatus vertina pozityviai
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė atsiųstame komentare sako, kad Europos Sąjungos šalys šiuo metu pereina į praktinį Europos žaliojo kurso įgyvendinimo etapą, kurio tikslams pasiekti reikės visų – valstybės institucijų, finansų sektoriaus ir vartotojų įsitraukimo.
Pasak jos, pristatytas pirmasis tokio tipo tyrimas yra atskaitos taškas tiek bankams, tiek patiems vertintojams.
„Šiuo metu esame transformacijos kelio pradžioje, todėl tyrimo rezultatus vertiname pozityviai. Kai kurie Lietuvoje veikiantys bankai jau yra pažengę, kitiems dar reikės vytis, tačiau turime suprasti, kad žaliasis kursas yra naujoji realybė, tampanti neišvengiama kasdienės kredito įstaigų veiklos dalimi. Atliktas tyrimas yra gera proga pasitikrinti kur mes esame ir pasilyginti su kitomis šalims“, – sako E.Čipkutė.
Jos teigimu, Lietuvos bankininkystė nėra vienalytė, joje veikia skirtingas sprendimo galias turintys žaidėjai ir jie neišvengiamai judės skirtingais greičiais, todėl svarbu užtikrinti, kad visi judėtų viena kryptimi – tvarumo link.
