Lietuvos regionuose bankai uždaro skyrius, mažėja vietų, kur išsigryninti pinigus.
„Situacija yra tokia – tai yra galvos skausmas. Ką daryti? Ir tas skausmas tik gilėja“, – apie dabartinę situaciją trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto bei Lietuvos banko organizuotoje konferencijoje kalbėjo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas.
Skolinimas prislopęs
„Bankų skolinimas pastaruoju metu yra prislopęs“, – pastebi Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Kalbėdamas apie kreditavimo ir finansinių paslaugų prieinamumo tendencijas Lietuvoje, jis sakė, kad bankų skolinimas namų ūkiams išaugo 8 proc., o įmonėms per metus sumažėjo 1 proc.
Be to, jis pastebi, kad pastaruoju metu keičiasi paskolų tiekėjai. Pavyzdžiui, iš bankinio sektoriaus vartojimo paskolos po truputį migruoja link kitų vartojimo paskolų tiekėjų – neretai lizingo bendrovių.
Įdomu, kad ir įmonės atranda kitų finansavimo šaltinių, tokių kaip prekybos kreditai, ilgalaikės paskolos iš kitų įmonių, lizingo bendrovės, obligacijos, sutelktinio finansavimo platformos, fondai.
Kalbėdamas apie finansus, V.Vasiliauskas dėmesį atkreipė į situaciją mokėjimų rinkoje.
„Kalbant apie mokėjimus, situacija mokėjimų rinkoje keičiasi labai greitai. Permainų daug, esminis bruožas, kad visas mokėjimų procesas visame pasaulyje juda į skaitmeną“, – kalbėjo jis.
Anot V.Vasiliausko, keičiasi ir gyventojų įpročiai. Aišku, gyvenančių miestuose ir kaimuose jie skiriasi. Tačiau nors grynieji iki šiol užima nemenką atsiskaitymo dalį, mokėjimai ne grynaisiais didėja. Pavyzdžiui, pernai jis išaugo 14,2 proc.
Ragina šviesti
Švenčionių rajono savivaldybės meras Rimantas Klipčius tikino bendravęs su kitais savivaldybių atstovais ir pastebėjęs, kad situacija Lietuvoje, kalbant apie finansinių paslaugų prieinamumą, yra panaši, bet nevienoda.
Jo pateiktais duomenimis, Švenčionių rajone gyvena 48 proc. 30–64 metų amžiaus gyventojų. R.Klipčius atkreipė dėmesį, kad jaunimas neretai yra įgudę ir geba naudotis išmaniosiomis technologijomis, tačiau tą daryti sunkiau vyresniems gyventojams, kurių rajone dauguma.
Jis akcentavo, kad vyresnio amžiaus žmonės dažnai nesinaudoja el. bankininkyste ir išmaniosiomis technologijomis. Esą jiems svarbiausias gyvas bendravimas, todėl vykstantys pokyčiai džiugina ne visada.
R.Klipčius sakė, kad Švenčionių mieste yra vienintelis „Swedbank“ klientų aptarnavimo padalinys Švenčionių rajone.
„Nuo šių metų tos paslaugos teikiamos tik el. būdu. Nebėra galimybės gyventojams atlikti operacijų su grynaisiais“, – sakė jis.
Nuo šių metų tos paslaugos teikiamos tik el. būdu. Nebėra galimybės gyventojams atlikti operacijas su grynaisiais, – sakė R.Klipčius.
Be to, yra vienas vienintelis bankomatas, kuriame galima įdėti ir išimti pinigus.
Meras akcentavo, kad atsilaisvinusias vietas užpildė įsikūrusios kreditų unijos.
Kalbant apie pasiūlymus, jo teigimu, savivaldos galėtų pasitarnauti kompiuterinio raštingumo prasme, pradedant nuo vaikų ir juos mokant ekonominio raštingumo. Taip pat šviesti vyresnę kartą ir mokyti kompiuterinio raštingumo.
Skaitmeninimas neišvengiamas
„Atrodo, labai primityvus dalykas, bet prieš 20 metų šitas aparatas pradėjo keisti daugybę verslų“, – rodydamas kompiuterio nuotrauką sakė Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius.
Jo teigimu, nors visuotinės tendencijos bankus verčia eiti skaitmeninimo keliu, to daryti aklai negalima, dėl to, kad Lietuvoje yra 450 tūkst. gyventojų, kurie nesinaudoja internetu ir interneto banku.
Remiantis demografinėmis tendencijomis, 2030 metais Lietuvoje visi šalies gyventojai bus įgiję kompiuterinį raštingumą ir galės naudotis el. paslaugomis.
„Būtent dėl tų 450 tūkst. žmonių, manau, ir yra 284 skyriai visoje Lietuvoje“, – kalbėjo M.Zalatorius.
Jis patikslino, kad tai yra LBA priklausančių bankų ir kredito unijų klientų aptarnavimo skyriai.
M.Zalatorius pripažino, kad Lietuvoje yra vietų, kur iki banko skyriaus reikia važiuoti 25 kilometrus ar daugiau. Tai ką daryti?
„Skaitmenizacija bankinėje industrijoje vyks ir toliau, tai yra neišvengiama. Patinka ji mums, nepatinka, bet, deja, taip bus“, – teigė LBA prezidentas.
Skaitmenizacija bankinėje industrijoje vyks ir toliau, tai yra neišvengiama. Patinka ji mums, nepatinka, bet, deja, taip bus, – teigė LBA prezidentas.
Jis sakė, kad bankų bendradarbiavimas su „Perlo“ terminalais, kitais paslaugų tiekėjais yra labai svarbus ir kurs naujas galimybes.
M.Zalatorius akcentavo, kad minėtų 450 tūkst. žmonių nereikėtų palikti skaitmeninėje atskirtyje – juos reikėtų šviesti ir keisti įpročius.
