Į 15min pasiskambinęs „Swedbank“ klientu prisistatęs asmuo tūžo.
„Kaip fizinis asmuo susidūriau su tokia situacija. Esu „Swedbank“ klientas, ir darant vietinį 20 eurų pavedimą, prisijungus prie e.bankininkystės su kodų generatoriumi, iššoko lentelė apie pinigų plovimo, terorizmo finansavimą. Aš tik kitam asmeniui Lietuvoje bandžiau pinigus pervesti. Dabar man būtina suvesti duomenis, kitu atveju negaliu pinigų pervesti“, – pyko skaitytojas.
Tuomet jis ėmė piktintis, esą kad banko paprašyta užpildyti forma ne tik perteklinė, bet ir prašo asmeninių gavėjo duomenų – asmens kodo. Kaip įrodymą jis į redakciją atsiuntė ekrano atvaizdus.
„Klausia koks mano pajamų šaltinis, nors mes kaip fiziniai asmenys užpildome fizinių asmenų deklaraciją – atlyginimas tai ar pensininko pensija. Kitas klausimas – suvesti to asmens, kuriam darau pavedimą, visus duomenis, vardą, pavardę, arba prašymas pateikti asmens kodą, fizinio arba juridinio asmens, ar parašyti kontaktinius duomenis to asmens. Tai kokią teisę aš turiu tokius duomenis teikti. Dar klausia, ar galiu pateikti šiuos duomenis patvirtinančius dokumentus. Ar aš to žmogaus paso kopiją turėčiau siųsti? Visiškas absurdas“, – nesupranta skaitytojas.
Jis tikina pasijutęs esąs lyg pinigų plovėjas ar teroristas.
Tačiau jo istorija nebuvo nuosekli.
Kalbantis paaiškėjo, kad vis tik mokėjimas sustabdytas pirmąkart atliekant 200 eurų pavedimą. O pateikiamos kopijos – jau vėlesnio, tik 20 eurų siekiančio pavedimo. Ekrano atvaizduose pažymėta šalis – Afganistanas. Tačiau pats skaitytojas patikina, kad ši valstybė su jo pavedimu nesusijusi, jis nori pervesti pinigus į Lietuvos sąskaitą, 20 eurų.
Dar didesnių įtarimų kelia ir tai, kad tai net ne jo asmeninė sąskaita.
„Galiu paminėti, kad kalbama apie pensinio amžiaus žmogaus sąskaitą, iš kurio daromi pavedimai. Pinigų plovimu įtariamas 86 metų žmogus su negalia, kuris gauna neįgalumo pensiją į sąskaitą“, – kalbėjo skaitytojas.
15min suabejojus, kodėl skaitytojas daro pavedimą iš ne savo sąskaitos, jis atsakė, kad turi įgaliojimą tvarkyti giminaičio sąskaitą.
Nei 15min, nei institucijoms, nelieka galimybės patikrinti tokių teiginių nežinant kliento tapatybės, ir neturint jo leidimo.
Tačiau pasiteiravome paaiškinimų Lietuvos banke, kaip klientams elgtis tokiu atveju ir ar bankas gali prašyti tokių duomenų.
„Swedbank“: panašu, kad sustabdytas pirmasis pavedimas, o skundžiamasi dėl antro
Bankas „Swedbank“ neturėjo galimybės įvertinti tokios situacijos, nežinodamas tikslesnės situacijos.
„Iš atsiųstų ekrano atvaizdų sunku susidaryti aiškesnį vaizdą. Preliminariai matome, kad klientas pradėjo daryti tarptautinį pavedimą į Afganistaną ir supratęs, kad suklydo, pabandė grįžti bei toliau suvedinėjo vietinio gavėjo, turinčio sąskaitą „Luminor“ banke, duomenis. Tačiau dėl techninių nesklandumų jam vis tiek liko privalomi laukai, kuriuos reikia pildyti darant pavedimą į Afganistaną. Atsiprašome, jei dėl to klientui kilo papildomų nepatogumų“, – atsakė „Swedbank“ atstovai.
Lietuvos bankas: prašyti asmens kodo nėra įprasta praktika
Lietuvos bankas patikina, kad gyventojo pateikiamos informacijos nepakanka situacijai įvertinti ir pataria tokiais atvejais kreipti pirmiausia į banką – jei negautų arba atsakymas kliento netenkintų, tada galėtų kreiptis į Lietuvos banką, kur pagal savo kompetenciją būtų įvertintas banko reikalavimų pagrįstumas.
„Tai, kad bankas nedidelės vertės vietiniame pavedime kliento prašo pateikti ne tik gavėjo vardą ir pavardę, bet ir asmens kodą, kitą papildomą informaciją, nėra įprasta praktika. (…) Dėl asmens duomenų teisių klausimų reikėtų kreiptis į Valstybinę asmens duomenų apsaugos inspekciją“, – teigiama atsiųstame Lietuvos banko komentare.
Ko gali prašyti bankas?
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas įpareigoja bankus ir kitus finansų rinkos dalyvius tinkamai pažinti savo klientus: nustatyti ir patikrinti kliento ir naudos gavėjo asmens tapatybę, gauti informaciją apie pervedamas lėšas, nuolat atnaujinti turimą informaciją, stebėti mokėjimus. Šie reikalavimai nuolat griežtėja, atitinkamai tobulinamos ir informacinės sistemos, ir kitos priemonės, aiškina Lietuvos bankas.
„Prašomos pateikti informacijos apimtį kiekvienas finansų rinkos dalyvis sprendžia pats pagal savo rizikos vertinimo modelį. Teisės aktuose nėra konkretaus sąrašo, kokios informacijos bankas gali paklausti ir reikalauti, tačiau ši informacija turi būti konkrečiai susijusi su dėmesį atkreipusia operacija“, – vertina Lietuvos bankas.
Jeigu pavedimas vietinis, tačiau bankui pagal nustatytą rizikos valdymo algoritmą sukėlė įtarimų, jis gali būti stabdomas, prašoma paaiškinimo, kam skirtos lėšos ir kas jų gavėjas.
„Jeigu pavedimas atliekamas į padidintos rizikos šalis, nepriklausomai nuo lėšų sumos, tokia mokėjimo operacija gali būti traktuojama kaip padidintos rizikos ir banko sistema ją gali sustabdyti. Kiekvieno banko tinklalapyje galima rasti informaciją apie šalis, kurios priskiriamos padidintos rizikos šalių grupei, t. y. jose statistiškai atliekama daugiausiai neteisėtų operacijų. Minėtų šalių sąrašas nuolat atnaujinamas“, – komentuoja Lietuvos bankas.
Jeigu klientas įtarimų neišsklaido, bankas gali perduoti informaciją Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai ar net nutraukti sutartį su klientu.
Atsargiai dėl išaugusio sukčiavimų masto
Lietuvos bankas primena, kad jokiu būdu negalima atskleisti neskelbtinų mokėjimo duomenų (slaptažodžių, PIN kodų, kreditinių kortelių CVV/CVC kodų, kuriuos sudaro trys skaitmenys), kuriuos sužinoję piktavaliai galėtų ištuštinti sąskaitą.
„Visiškai kita situacija, jeigu pavedimo metu bankas paprašo papildomos informacijos – teisės aktai suteikia jam tokią teisę, jeigu turi tam pagrindo. Žinoma, gyventojai turi pirmiausia įsitikinti, kad pateikti tam tikrą informaciją prašo bankas, o ne sukčiai (galimi padirbti el. laiškai, neteisėti telefono skambučiai ir pan.). Atkreipiame dėmesį, kad bankas niekada ir jokiais būdais neprašo vartotojų atskleisti neskelbtinų mokėjimo duomenų, kurie turi būti žinomi tik pačiam mokėtojui ir niekam kitam“, – įspėja Lietuvos bankas.
