Lietuviško kapitalo įmonių grupės „Infrastruktūra LT“, valdanti šiais metais atidarytą ir kol kas šalyje turinti vienintelį 50 metrų baseiną Klaipėdoje, žurnalistus sukvietė pusryčių, kurių metu įmonės vadovai tikino, kad nepaisant ateinančiais metais kilsiančių darbuotojų atlyginimų ir kitų kaštų augimo, paslaugų kainos nekils.
„Pagrindines sąnaudas baseinų valdyme sudaro energetiniai ištekliai ir baseinų kaštai – apie 90 proc. bilieto kainos. Baseinas dirba apie 16 valandų, kai kuriose pozicijose dirba po du etatus. Kai kur baseinuose dirba apie 50–60 žmonių tiesiogiai, kiti teikia technines paslaugas”, – pasakojo „Infrastruktūra LT“ vadovas Vitalijus Kuodis.
Paprastai yra du keliai, kuriuos renkasi tokių objektų valdytojai: savivaldybės baseinams skiria dotacijas arba bendradarbiaujama su verslu. Pasak jo, klaidingai manoma, kad baseiną valdant savivaldybei, paslaugos yra pigesnės.
Paslaugų kainos auga, konkurencija neleidžia kelti kainų, – aiškino V.Kuodis.
„Dažnai iškyla klausimas dėl paslaugų kainos, neva verslas labai aukštai kelia kainas, kad savivaldybių valdomi baseinai siūlo žemesnes kainas. Tačiau toks vaizdas truputėlį apgaulingas. Savivaldybių valdomi baseinai finansuojami ir dotuojami iš pačių mokesčių mokėtojų pinigų. Tai reiškia, kad už šias paslaugas sumoka ir tie, kurie galbūt juose nesilanko“, – sakė V.Kuodis.
Vienas bendrovės akcininkų Paulius Baltrėnas pridūrė, kad savivaldybės kartais neturi kompetencijos pačios nuspręsti, kokio objekto reikia.
„Valstybė ar savivaldybė dažnai neturi kompetencijos apsispręsti, ko jai reikia. Todėl tas viešosios ir privačiosios partnerystės principas yra gerai suorganizuotas. Jis leidžia geriau susiformuoti patiems poreikiams”, – kalbėjo P.Baltrėnas.
Fabijoniškių baseinas galėtų būti 15–20 proc. pigesnis
V.Kuodis tikino, kad savivaldybei pasirinkus bendradarbiavimą su verslu, paslaugų kainos galėtų būti mažesnės.
„Šiuo atveju gerai yra tai, kad baseinų priežiūrą patikėjus verslui, vartotojas visą bilieto kainą mato mokėjimo akimirką. Dažnai ta kaina yra tokia pati ar net mažesnė, palyginus su biudžetinių įstaigų administruojamais objektais“, – tikino V.Kuodis.
Pavyzdžiui, rudenį duris atversiantis Vilniaus Fabijoniškių baseinas, kurį valdys savivaldybės viešoji įstaiga, jau paskelbė bilietų kainas ir, V.Kuodžio teigimu, tos kainos galėtų būti bent 15–20 proc. mažesnės.
„Tai lemia privačios įmonės noras dirbti pelningai, taigi, konkuruoti ir kuo labiau didinti veiklos efektyvumą. Visgi didžiausias tokio bendradarbiavimo privalumas – tai, jog valstybei ar savivaldybei ne tik nereikia mokesčių mokėtojų pinigais išlaikyti baseino, bet jis dargi ilgainiui pradeda duoti grąžą miestui. Tai reiškia, kad baseinas ne tuština, bet pildo biudžetą ir miestiečiai gauna daugiau ir geresnes paslaugas tiek iš baseino, tiek ir iš savo savivaldybės“, – tikino jis.
Kainos neaugs
Nepaisant augančių atlyginimų ir kitų kaštų, vadovai tikino, kad paslaugų kainos neaugs, nes atsiranda vis daugiau sporto klubų ir baseinų, taigi didėja konkurencija ir kainas kelti nėra jau taip paprasta.
„Konkuruojame su aibę sporto klubų, kurie siūlo, pavyzdžiui, už 15 eurų lankytis visą parą. Vien Kaune per pastaruosius metus konkurencija išaugo 70 proc., todėl mes negalime būti brangūs. Pas mus ilgalaikis abonentas kasmet pinga ir kainuoja mažiau. Lankymasis sporto klubuose ir baseinuose nebrangs, nes rinka auga. Visi pešasi dėl tos pačios kišenės”, – sakė P.Baltrėnas.
Vien Kaune per pastaruosius metus konkurencija išaugo 70 proc., todėl mes negalime būti brangūs, – sakė P.Baltrėnas.
V.Kuodis antrino kolegai.
„Nors paslaugų kainos auga, konkurencija neleidžia kelti kainų. Nors kai kuriais atvejais turime didinti darbo užmokesčius, bet kainų kelti nepavyksta”, – kalbėjo V.Kuodis.
Šiuo metu už vienkartinį trijų valandų apsilankymą „Klaipėdos baseine” (nuo 6 iki 17 val.) suaugęs žmogus turėtų sumokėti 7 eurus. Baseinas su SPA kainuos brangiau – 10 eurų.
Tuo tarpu trijų valandų apsilankymas baseine savaitgalį ir švenčių dienomis brangesnis – 10 eurų, o baseine kartu su SPA – 12 eurų.
Nuo rugsėjo mėnesio tris valandas bus galima praleisti baseine, SPA zonoje ir sporto klube už bendrą 10 eurų, o savaitgaliais 14 eurų sumą.
Vienkartinis trijų valandų apsilankymas baseine 4-15 metų vaikui nuo 6 iki 17 val. darbo dienomis kainuos 3 eurus, o savaitgalį – 4 eurus.
„Klaipėdos baseinas“ taip pat siūlo įsigyti ir narystė. Pavyzdžiui, vienam mėnesiui neribota narystė tik baseine kainuoja 35 eurus. Vaikui – 20 eurų.
Nuo rudens „Klaipėdos baseine“ tikimės sulaukti apie 1000 lankytojų per dieną, – sakė įmonės dalininkas.
Kalbėdamas apie paslaugų kainas P.Baltrėnas pabrėžė, kad vasarą lankytojų apsilanko mažiau, tačiau nuo rudens tikisi išaugimo.
„Baseino kaštai vasarą ir žiemą praktiškai nesiskiria – yra panašūs, tačiau lankomumas skiriasi labai stipriai. Dėl to reikia galvoti, kaip išsilaikyti ne sezono metu. Pavyzdžiui, šią vasarą organizavome stovyklas. (...) Nuo rudens „Klaipėdos baseine“ tikimės sulaukti apie 1000 lankytojų per dieną“, – kalbėjo jis.
Be „Klaipėdos baseino“ įmonė „Infrastruktūra LT“ septintus metus valdo „Klaipėdos Švyturio“ areną. Prieš kelis metus Kaune įkūrė „Girstučio“ sporto kompleksą bei privačią plaukimo mokyklą „Banga“. Šių metų pavasarį iš Palangos miesto savivaldybės perėmė Palangos koncertų salės valdymą.
