„Valdžios pasiryžimas menksta. Jie atmetė idėją skirti tam papildomą finansavimą“, – aiškino Olli Kangasas, vienas iš eksperimento autorių.
Kai kurie analitikai vertina bazines pajamas kaip būdą nedirbantiems žmonėms surasti bent laikinus darbus. Idėja yra tokia, kad bazinių pajamų mokėjimas visiems suteiktų saugumą. Taip pat aiškinama, kad bazinės pajamos padidintų darbo rinkos mobilumą, ir žmonės turėtų pajamų tuo metu, kai palieka vieną darbą ir dar neturi kito.
2 metų Suomijos bandomoji bazinių pajamų schema buvo pradėta 2017 sausį. Atsitiktinai buvo pasirinkti 2 tūkst. Suomijos bedarbių ir jiems pradėtos mokėti 560 eurų mėnesinės pajamos.
Tačiau po šių metų programa nebebus tęsiama, ir vyriausybė šiuo metu ieško kitų schemų, kaip reformuoti Suomijos socialinės apsaugos sistemą.
„Aš esu nusivylęs, kad nuspręsta nebetęsti eksperimento“, – aiškino profesorius O.Kangasas.
Vyriausybė, jo teigimu, atmetė prašymą skirti eksperimentui papildomą 40–70 mln. eurų finansavimą.
Suomijai pradėjus eksperimentą nedarbo lygis šalyje siekė 9,2 proc. ir buvo didesnis nei kitose Šiaurės šalyse.
Šis skaičius kartu su sudėtinga Suomijos išmokų sistema, paskatino ambicingų socialinės apsaugos sistemos reformų planus, įskaitant ir bazinių pajamų bandymą.
Šio bandymo rezultatai paaiškės tik kitais metais.
