Atvirų duomenų platformoje „Okredo“ yra viešai pateikiami apdoroti bei susisteminti įvairūs atvirieji duomenys apie šalies bendroves, jų vadovus ir akcininkus, o taip pat - įmonių kredito reitingas.
Kompanijos verslo sprendimų vadovė Dalia Mažeikaitė 15min pasakojo, kad duomenis įmonė gauna iš oficialaus Registrų centro duomenų platintojo ir kiekvieną dieną atnaujina.
Tačiau įmonė nustebo sulaukusi rašto iš VDAI, kuriame nurodyta nutraukti juridinių asmenų atstovų asmens duomenų tvarkymą. Teigiama, kad bendrovė „Okredo“ gavo, naudojo, skelbė interneto svetainėje juridinių asmenų atstovų asmens duomenis neteisėtai.
Paaiškėjo, kad prieštaraudamas dėl viešo duomenų skelbimo į VDAI kreipėsi vienos įmonės vadovas, o institucija nutarė, kad jo reikalavimas pagrįstas.
Tikrina partnerių patikimumą
Toks VDAI sprendimas gerokai nustebino „Okredo“ atstovus, kurių nuomone, gauti tokius duomenis yra viešasis interesas. Pasak D.Mažeikaitės, „Okredo“ atsirado reaguojant į smulkaus ir vidutinio (SVV) verslo situaciją šalyje. Nepaisant to, kad smulkios ir vidutinės įmonės yra ekonomikos variklis, bet dėl baimės susirasti naujų klientų, dėl nežinojimo, ar jie mokūs, jos neišnaudoja savo potencialo. Pašnekovė teigimu, SVV įmonės neturi pakankamai žinių ir lėšų, kad naudotųsi įprastomis rizikos valdymo priemonėmis – kreditų biuru, faktoringo ar kredito draudimų paslaugomis.
„Tokios paslaugos skirtos jau įgudusiems vartotojams, kurie turi pakankamą pinigų srautą, jų pelningumas didelis ir jie gali sau leisti tokias paslaugas. O mažoms įmonėms, nepatyrusiems, jauniems rinkos žaidėjams jos yra per brangios ir tuomet jie renkasi nevaldyti rizikos. Dėl to jos neauga arba bankrutuoja, nes jų partneriai bankrutuoja“, – 15min kalbėjo ji.
D.Mažeikaitė pasakojo, jog matant poreikį, buvo sukurta atvirų duomenų platforma. Joje bet kuris vartotojas gali pasitikrinti būsimą, esamą verslo partnerį, įsitikinti, ar tikrai tas žmogus atstovauja įmonę, ar jis turi teisę pasirašyti sutartį. Taip pat ir fiziniai asmenys užsakinėdami paslaugas, pavyzdžiui namo statybą, būsto remontą, mokėdami avansą gali apsidrausti, kad pinigai neprapultų.
„Fiziniai asmenys taip pat turi teisėtą interesą pasitikrinti, su kuo turi reikalą. Be to, reikia nepamiršti ir darbdavio pusės, žmonės eina darbintis, todėl turi teisę žinoti, į kokią įmonę eina, ar ta įmonė patikima, įsivertinti savo perspektyvas. Manome, kad paslaugos tenkina viešąjį interesą“, – kalbėjo ji.
D.Mažeikaitė įsitikinusi, jog galiausiai sukčiaujančių įmonių bankrotai užgriūna valstybės ir jos piliečių pečius, todėl atvirumas šiuo atveju padeda visuomenei skaidrinti santykius.
VDAI uždraudė skelbti vardą ir pavardę
Platformą „Okredo“ ginantis advokatų kontoros „Wint“ partneris Andrius Iškauskas teigė, jog panašų produktą teikia ir informacinis portalas Rekvizitai.lt, „Creditinfo“, o užsienyje tokių duomenų tinklalapių - aibė.
„Jomis gali naudotis žurnalistai, įmonės, finansų įstaigos, kurios nori patikrinti įmonę, įsivertinti jos mokumą“, – teigė jis.
A.Iškausko teigimu, minėtu atveju įmonė duomenis apie pasipiktinusio vadovo vardą ir pavardę gavo iš viešo Juridinių asmenų centro.
„Vardas ir pavardė, kitaip nei įmonės kodas, yra asmens duomenys. Konkrečios įmonės vadovas ėmė ir pasiskundė Duomenų apsaugos inspekcijai, kad jo duomenys buvo neteisėtai tvarkomi. O VDAI ėmė ir uždraudė „Okredo“ tuos duomenis naudoti bei skelbti“, – 15min tvirtino jis.
Tvirtina turėję teisėtą lūkestį
Anot D.Mažeikaitės, tiek tik startavus, tiek jau vykdant veiklą, bendrovė visuomet konsultavosi su specialistais, teisininkais ir valstybinėmis institucijomis. Tačiau karts nuo karto gaunama prašymų pašalinti skelbiamus duomenis, o vienas tokių ir atsidūrė VDAI akiratyje.
„Teisės aktai sako, kad įmonės vadovo duomenys yra vieši. Tai nurodo ir mūsų Civilinis kodeksas. Kreipiausi į VDAI ir jie mane nukreipė į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą - kaip paaiškino, šią dalį prižiūri ši institucija. Pastaroji išaiškino, kad mūsų veikla teisėta, vykdome visuomenės informavimo veiklą. Dėl to buvome ramūs ir žmogui, kuris kreipėsi atsakėme, jog duomenis tvarkome pagal teisėtą interesą, remdamiesi ir laikydamiesi visų teisės aktų ir tų duomenų nešalinsime“, – pasakojo ji.
Tačiau su „Okredo“ sprendimu nesutikęs įmonės vadovas kreipėsi į VDAI, kuri nusprendė, jog bendrovė pažeidė BDAR. D.Mažeikaitė stebėjosi, jog iš vienos pusės, VDAI teigia, kad tai nėra jų kompetencijos sritis, tačiau šiuo atveju priėmė sprendimą.
„Manome, kad VDAI labai siauriai pasižiūrėjo ir visiškai neatsižvelgė į visuomenės, smulkaus ir vidutinio verslo interesą žinoti su kuo turi reikalą užsakydami paslaugas“, – kalbėjo pašnekovė.
Šiuo metu ginčas su VDAI persikėlė į teismą, kurio „Okredo“ paprašė VDAI sprendimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones. D.Mažeikaitės teigimu, po konsultacijų su valstybinėmis institucijomis, jie turėjo teisėtą lūkestį, jog veikla nebus stabdoma.
„Kai pamatai tokį sprendimą, supranti, kad turi ginti ne tik savo, bet ir visuomenės interesą. Jei teismas paliktų galioti VDAI sprendimą, tai apsunkintų duomenų prieinamumą visai visuomenei. Nesakau, kad užsidarysime, bus kažkoks modelis, kaip galėsime veikti. Bet pabrangtų sprendimai smulkiam ir vidutiniam verslui, duomenys taptų vis mažiau prieinami. Bet tikime teismų objektyvumu ir sveiku požiūriu“, – tvirtino ji.
Įsitikinę, jog tai – visuomenės informavimas
Tuo tarpu A.Iškauskas šį atveji lygina su naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ byla. Tuomet Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) neskundžiama nutartimi pripažino naujienų portalą „Atvira Klaipėda“ pažeidus duomenų apsaugos taisykles, nes straipsnyje apie savivaldybės bendrovės viešuosius pirkimus buvo nurodyta pirkimų dalyvės savininko tapatybė ir jo giminystės ryšiai su savivaldybės įmonės darbuotoja.
„Okredo“ ir aš, kaip jų atstovas manau, kad tikrai turime teisę tuos duomenis tvarkyti ir skelbti visuomenės informavimo tikslais, tą ir darome. Inspekcija to nepripažįsta ir dėl to kilo ginčas“, - teigė jis.
A.Iškauskas 15min tvirtino, jog įmonės nuomone, viešas registro pobūdis reiškia, kad jis viešas visiems ir skirtas tam, jog visi galėtų susipažinti su juridinių asmenų informacija. Dėl to, advokatas įsitikinęs, jog VDAI sprendimas yra principo, jog Juridinių asmenų registras yra viešas, paneigimas.
„Kitaip gaunasi, kad jis yra pusiau viešas: iš Registrų centro tuos duomenis gali gauti, bet kitokia jo sklaida yra ribojama. Sutinkame, kad asmens duomenis, net ir paimtus iš viešo registro, turime tvarkyti turėdami pagrindą, tikslą. Bet mes turime tikslą: tai darome siekdami paskelbti tai viešai visuomenei, o inspekcija sako, kad toks tikslas netinkamas.
Iš vienos pusės, tai yra nelengvas teisinis ginčas, iš kitos pusės, ši byla svarbi visuomeniniu požiūriu dėl to, kad bus paliktas toks sprendimas, tai reiškia, kad skelbti visuose minėtuose portaluose ir tvarkyti duomenis nebegalima“, – kalbėjo jis.
VDAI: vardas ir pavardė turi būti tvarkomi laikantis BDAR
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) atsakyme 15min rašoma, kad asmens duomenys, pavyzdžiui, juridinio asmens vadovo vardas, pavardė gali būti tvarkomi tik laikantis Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (BDAR) įtvirtintų bendrųjų asmens duomenų tvarkymo taisyklių.
Dėl to, anot VDAI, nors Registrų centro tvarkomi Juridinių asmenų registro duomenys yra vieši, tačiau atitinkama bendrovė, siekdama iš šio registro gauti ir toliau tvarkyti būtent fizinio asmens, t. y. duomenų subjekto, duomenis, privalo įgyvendinti su asmens duomenų tvarkymu susijusius principus, įtvirtintus BDAR 5 straipsnyje.
„Pavyzdžiui, vadovaujantis BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punktu asmens duomenys privalo būti tvarkomi teisėtu būdu, kas reikštų, jog bet kuris asmens duomenų tvarkymo veiksmas gali būti atliekamas tik siekiant teisėto tikslo, esant teisiniam pagrindui, bei laikantis teisės aktų keliamų reikalavimų asmens duomenų tvarkymui“, – nurodė institucija.
Be to, nurodoma, kad bendrovė „Okredo“ viešino juridinių asmenų vadovų asmens duomenis juos gavusi iš kitos bendrovės. O pagal duomenų teikimo sutarties, sudarytos su Registrų centru, sąlygas, įsipareigojo neperduoti, neteikti šių asmens duomenų tretiesiems asmenims.
„Asmens duomenys bendrovei „Okredo“ buvo teikiami pažeidžiant BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintą teisėtumo principą. Taigi, VDAI 2021-10-22 sprendime konstatavo, kad bendrovė „Okredo“ gavo, naudojo, skelbė interneto svetainėje juridinių asmenų atstovų asmens duomenis neteisėtai.
Taip pat informuojame, kad panašių sprendimų dėl juridinių asmenų vadovų asmens duomenų skelbimo viešai, VDAI nėra priėmusi“, – rašoma VDAI atsakyme 15min.
Tiesa, VDAI atkreipia dėmesį, kad atitinkami asmens duomenų tvarkymo veiksmai, pavyzdžiui, asmens duomenų rinkimas, teikimas, viešas skelbimas savaime nereiškia BDAR pažeidimo, jei yra laikomasi su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų, įtvirtintų BDAR 5 straipsnyje.
„Be to, asmens duomenų tvarkymas privalo būti pagrįstas bent viena teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlyga, numatyta BDAR 6 ir (ar) 9 straipsnyje, priklausomai nuo tvarkomų asmens duomenų kategorijos. Visgi konstatuoti, ar konkretus subjektas, atlikdamas konkrečius asmens duomenų tvarkymo veiksmus (ne)pažeidžia minėtų BDAR reikalavimų, galima tik atlikus išsamų tyrimą ir nustačius visas reikšmingas aplinkybes“, – komentavo Inspekcija.
BDAR naudojasi turintys problemų
Anot A.Iškausko, įprastai BDAR naudojasi ir skundus rašo tų įmonių vadovai, kurie turi reputacijos problemų ir nenori, kad informacija apie juos būtų skleidžiama viešai.
"Paprastai tokius skundus dėl vadovų vardų pavardžių rašo tie asmenys, kurie turi kažkokių reputacijos problemų. Jie ir nori, kad informacija apie juos būtų neskelbiama viešai. Tuo tarpu kiti, 99 proc. įmonių, kurie turi vadovus ir kurių informacija yra paskelbta viešai, supranta, man atrodo, ir neprieštarauja tam, nes supranta, kad skaidrumas ir galimybė pasitikrinti, kas yra įmonės vadovas, kokių jis kitų įmonių vadovas yra, ar anksčiau įmonė nėra turėjusi reputacinių ar finansinių problemų, yra rinkos tvarumo vienas iš garantų", - teigia advokatas.
Kartu A.Iškauskas pastebi, kad privatūs asmenys BDAR naudoja kaip papildomą vėzdą prieš verslą. Advokatui ne vieną kartą teko susidurti net su tokiais atvejais, kuomet už, pavyzdžiui, komunalines paslaugas įsiskolinę žmonės kreipiasi į Duomenų apsaugos inspekciją.
„Pritariu, kad žmonių privatumas ir jų duomenų apsauga yra tikrai svarbi vertybė, bet nereikia ją paversti kažkokiu baubu, kad verslas net negalėtų pyptelti“, – pabrėžia ekspertas.
Konkurentai pasisako už dialogą
Rekvizitai.lt puslapio administratorius Tomas Markelevičius 15min atsakė, kad kol situacija ne iki galo aiški, įmonė nekomentuos situacijos ir nepateiks savo vertinimo.
„Galime tik pasakyti, kad portalas kaip veikė, taip ir veiks ateityje, pokyčių neplanuojame“, – atsakė jis.
Aurimas Kačinskas, „Creditinfo Lietuva“ generalinis direktorius, sakė, kad kaip 21 metus Lietuvoje veikianti įmonė jaučia pareigą komentuoti ne konkretų atvejį, o verslo poreikį gauti patikimus duomenis apie partnerius, ir atsižvelgiant į tokią informaciją priimti tinkamus sprendimus.
„ES sparčiai juda atvirųjų duomenų ir skaidrumo didinimo linkme – tai atspindi tikrąjį rinkos poreikį. Verslo įmonės, priimdamos sprendimą dėl bendradarbiavimo su kitomis bendrovėmis, turi remtis konkrečiais duomenimis, apimančius ne tik finansinius rodiklius, bet ir viešą reputaciją, sąsajas, ankstesnę istoriją“, – komentavo jis.
A.Kačinsko teigimu, vadovo reputacija – neatsiejama bet kurios organizacijos reputacijos dalis. Todėl jau daug metų vadovauti finansų, draudimo, telekomunikacijų ir kitose srityse veikiančioms bendrovėms gali būti paskirti tik žmonės su nepriekaištinga reputacija, kurią tikrina įvairios institucijos.
„Verslas taip pat turi valdyti rizikas ir priimti sprendimus, užtikrinančius įmonės finansinį stabilumą, darbo vietų saugumą, savo reputaciją. Todėl prieš pradedant bendradarbiauti su naujais partneriais (pvz., tariantis dėl kreditavimo, atidėto mokėjimo arba bendrų rinkodaros akcijų), svarbu žinoti, kad partneris yra patikimas, o įmonės vadovo istorijoje nėra daugybės vėlavimų atsiskaityti, bankrotų, teisminių bylų.
Absoliuti dauguma įmonių sutinka viešai skelbti duomenis apie savo istoriją, apimančią ir informaciją apie bendrovės vadovą. Skaidrių verslo įmonių vadovai patys sutinka pateikti asmens duomenis, jie atvirai skelbiami įmonių interneto svetainėse“, – komentavo jis.
A.Kačinskas įspėja – jei, prieš priimdami sprendimą, negalite gauti informacijos apie įmonės vadovo ankstesnę patirtį, vertinkite tai kaip riziką ir prašykite papildomos informacijos.
„Pasisakome už atvirą dialogą su priežiūros institucijomis, būtinas glaudus verslo įmonių ir valstybės institucijų bendradarbiavimas, kurio metu būtų aptariamos gerosios praktikos ir jų taikymas skirtingose srityse“, – sakė jis.
