Tiesa, Turkijos gamintojų nišą Rusijoje yra pasirengusios užimti Baltarusijos ir Kinijos bendrovės.
Turkijos gamintojų nišą Rusijoje yra pasirengusios užimti Baltarusijos ir Kinijos bendrovės.
Apie veiklos trikdžius dėl negaunamų reikalingų detalių iš Turkijos jau pranešė ir Rusijoje gamyklas turintys buitinės technikos bei automobilių gamintojai.
Įtempti ekonominiai santykiai su Turkija neigiamai paveiks ne tik Rusijos gamintojus, bet ir vartotojus, kurie turės prisitaikyti prie didesnių kainų ir skurdesnio produkcijos pasirinkimo.
Štai Rusijos avalynės gamintojai įsitikinę, kad jeigu dvišaliai Maskvos ir Ankaros santykiai nepagerės, jie nebeturės medžiagų, būtinų batų siuvimui.
Nors kol kas atvejų, kai muitinėje užlaikomi Turkijoje pagaminti rūbai, neužfiksuota, tačiau pranešama apie drabužių pramonei reikalingų žaliavų neįleidimą į Rusijos teritoriją.
Turkija yra viena iš didžiausių drabužių gamintojų pasaulyje, kurią lenkia tik Kinija ir Italija.
Skaičiuojama, kad drabužių gamybai reikalingos žaliavos sudaro apie 30 proc. jų vertės, o dėl aukštesnių naujų žaliavų tiekėjų iš kitų valstybių kainų, drabužių kaina Rusijoje gali šoktelėti apie 10 proc.
Labiausiai tikėtina, kad be Baltarusijos ir Kinijos gamintojų, rusų drabužiams reikalingas medžiagas pradės siūlyti ir Vidurio Azijos bei Pietryčių Azijos valstybės.
Ekspertai teigia, kad šiuo metu Rusijos drabužių gamintojai turi tik du pasirinkimus – arba pirkti gerokai brangesnius Europos šalyse pagamintus audinius, arba naudoti pigesnę kinišką žaliavą. Pirmuoju atveju drabužių kainų augimas būtų ryškesnis, tačiau pasirinkę kiniškas medžiagas drabužių gamintojai rizikuotų blogesne savo produkcijos kokybe.
