Kaip sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, tokios reformos reikia, nes ji numatyta Europos Sąjungos direktyvoje. Ministras aiškino, kad pagal teikiamą įstatymo projektą turėtų būti įkurta atskira „Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė, kuriai būtų patikėtas infrastruktūros valdymas. Tiek, kiek infrastruktūros būtų atimta iš „Lietuvos geležinkelių“, būtų sumažintas ir „Lietuvos geležinkelių“ įstatinis kapitalas.
„Vyriausybė šiandien diskutavo, pritarimas kaip ir yra, tačiau klausimas dar atidėtas dviem savaitėms. Pirmiausiai dėl to, kad dar kartą išanalizuotume, kam priskirti rinkos priežiūros funkcijas. Pagal įstatymo projektą mes siūlome tai padaryti Konkurencijos tarybai. Tačiau buvo pateikta pasiūlymų, kad galbūt rinkos priežiūros funkcijos galėtų būti perduotos Valstybinei kainų kontrolės ir energetikos komisijai. Šalia to buvo paprašyta teikti papildomą informaciją, kaip panašūs modeliai veikia kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Taip pat bus surinkta informacija ir pateikta Vyriausybės nariams po poros savaičių“, – teigė E.Masiulis.
Ministro teigimu, antrinė „Lietuvos geležinkelių“ įmonė rinktų infrastruktūros mokestį, iš jo turėtų išsilaikyti ir palaikyti esamą Lietuvos geležinkelių sistemos infrastruktūrą. Pagal galiojančią tvarką Susisiekimo ministerija „Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūrai išlaikyti kasmet perveda 1 mln. litų.
E.Masiulis nesiėmė prognozuoti, kada tokia pertvarka galėtų būti įgyvendintam, tačiau pabrėžė, kad „Lietuvos geležinkelių“ antrinės įmonės steigimas būtų komplikuotas dėl bendrovės turimų įsiskolinimų. „Lietuvos geležinkeliai“ yra paėmę apie 450 mln. Lt paskolų, iš kurių daugiau nei 300 mln. investuoti į infrastruktūrą“, – skaičiavo ministras.