Dokumentui, kuriuo siekiama padidinti tarpusavio prekybą ir investicijas, trečiadienį rengiasi pritarti Europos Parlamentas (EP), tokiu būdu atverdamas kelią jam iš dalies įsigalioti jau artimiausiais mėnesiais.
„Manau, kad EP susitarimui pritars, nors ir laukiame demonstracijos, – portalui 15min.lt sakė europarlamentarė Laima Andrikienė. – Bet, pakankamai gerai žinodama nuotaikas Parlamente ir nuotaikas pagrindiniame – Tarptautinės prekybos – komitete, tikiuosi teigiamo sprendimo. Už CETA ratifikavimą turėtų pasisakyti solidi EP narių dauguma, sakyčiau, kokie du trečdaliai.“
Naikinami 99 proc. muitų
Kad CETA įsigaliotų, būtinas EP ir Bendrijos narių nacionalinių parlamentų pritarimas. Dėl to europarlamentarai ketina apsispręsti trečiadienį. Tai yra vadinamas mišrus susitarimas, kitaip tariant, sutarties įsigaliojimo procesas bus baigtas ją ratifikavus tiek EP, tiek ES valstybių nacionaliniams parlamentams, o federalinėse valstybėse (Belgijoje, Vokietijoje) – ir regionų parlamentams, žinoma, ir Kanados parlamentui.
„Tai neabejotinai užtruks kelerius metus, todėl pasirinkta greitesnė įsigaliojimo procedūra: susitarimas dalinai pradės galioti, praėjus mėnesiui po jo ratifikavimo EP ir šalims pasikeitus atitinkamais protokolais. Galima tikėtis, kad susitarimas pradės galioti jau šių metų vasarą“, – teigė L.Andrikienė.
Ji priminė, kad tokia procedūra jau buvo taikyta ES ir Korėjos laisvosios prekybos sutarčiai – šios ratifikavimas truko 4,5 metų. Net kai susitarimas galiojo dalinai, ES eksportas į Pietų Korėją išaugo 55 proc. Iki tol ES turėjo 7,6 mlrd. eurų prekybos deficitą su Korėja, o įsigaliojus sutarčiai jis tapo teigiamas – ES eksportas viršijo importą iš Korėjos 7,3 mlrd. eurų.
Augant protekcionizmui ir populizmui, CETA yra reikšmingas žingsnis pirmyn, įvertino EP Tarptautinės prekybos komiteto narys latvis Artis Pabrikas.
Dokumentu, kuris laikomas ambicingiausiu Bendrijos laisvosios prekybos susitarimu, bus panaikinti 99 proc. muitų tarifų (išskyrus taikomus viešosioms, audiovizualinėms ir transporto paslaugoms, kai kuriems žemės ūkio produktams, pavyzdžiui, pieno produktams, paukštienai, kiaušiniams), o ES įmonės galės be apribojimų dalyvauti Kanados viešųjų pirkimų ir paslaugų rinkose. Prognozuojama, kad pradėjus taikyti susitarimą, dvišalė ES ir Kanados prekyba prekėmis ir paslaugomis išaugs iki 25 proc.
35 mln. gyventojų turinti Kanada yra vienuolikta tarp ES prekybos partnerių ir ketvirta tarp didžiausių investuotojų į ES, o Bendrija – antra pagal dydį Kanados prekybos partnerė.
Užpernai ES prekybos su šia šalimi balansas buvo teigiamas: importuota 28,3 mlrd. eurų, eksportuota 35,2 mlrd. eurų vertės prekių. Tikėtina, kad sutartis ES eksportą (jo didžiumą sudaro mašinos, transporto įranga, chemijos pramonės produktai) padidins dar penktadaliu.
„Prieš 2 metus praradus Rusijos rinką, siekiant perorientuoti Lietuvos eksportą, naujų rinkų atvėrimas tapo dar aktualesnis“, – pažymėjo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai.
„Lietuvai svarbi ambicinga ES prekybos politika, kuri gali padėti mūsų eksportuotojams įsitvirtinti naujose rinkose, šalinti nereikalingus prekybos barjerus ir tokiu būdu skatinti naujų darbo vietų kūrimą“, – po CETA pasirašymo sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Anot jo, susitarimas sukurs išskirtines sąlygas plėtoti dvišalę prekybą ir investicijas. Esą reikšmingai turėtų pagerėti eksporto sąlygos tradiciškai į Kanadą išvežamoms lietuviškoms prekėms: baldams (dabar taikomas 9,5 proc. importo muitas), tekstilei ir aprangai (pavyzdžiui, marškinėliams nebebus taikomas 18 proc. importo muito tarifas), oro kondicionavimo įrangai, elektros aparatūrai, žvejybos tinklams, gaminiams iš plastikų.
Į Kanadą eksportuojantys Lietuvos gamintojai vien iš muitų liberalizavimo turėtų sutaupyti daugiau nei 1 mln. eurų muito mokesčio per metus, skaičiuoja Užsienio reikalų ministerija (URM). Susitarimas taip pat sudarys sąlygas plėsti lietuviškų maisto produktų eksportą – dvigubai didinama sūrio kvota ES gamintojams.
„Dėl skirtingų eksporto struktūrų nenumatomas neigiamas poveikis Lietuvos pramonei. Be to, Kanados gamintojai laikosi aukštų gamybos ir aplinkosauginių standartų, o Kanada yra labiausiai ekonomiškai išsivysčiusi valstybė, su kuria ES sudarė laisvosios prekybos susitarimą. Todėl Kanados gamintojai neturės konkurencinio pranašumo prieš Lietuvos gamintojus“, – pabrėžė Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai.
URM duomenimis, mūsų šalis užpernai į Kanadą eksportavo prekių už 164 mln. eurų – dešimtkart daugiau nei importavo. Lietuvos prekybos balansas su Kanada laikosi teigiamas nuo 2002 m. Net 99 proc. eksporto yra lietuviškos kilmės produktai. 2015-aisiais ypač išaugo paslaugų eksportas (per 9 mln. eurų), vien informacinių technologijų paslaugų eksportas augo 77 proc.
Didesnė – politinė nauda?
Ekonomisto Romo Lazutkos vertinimu, daugiausiai naudos CETA turėtų atnešti Lietuvos įmonėms, dirbančioms maisto, chemijos ir baldų gamybos sektoriuose.
„Manau, kad laisvosios prekybos sutartys yra naudingos mažiau išsivysčiusioms šalims, tai reiškia, iš Kanados bus lengviau importuoti į ES, taip pat ir į Lietuvą, – anksčiau BNS sakė jis. – Vis dėlto tų kanadietiškų prekių Lietuvoje nėra daug, o pas juos gamyba brangesnė. Lietuvos gamintojams parduoti Kanadoje turėtų būti lengviau, o į Kanadą eksportuoti lietuviams yra svarbu ir galima, nes gamybos sąnaudos mažesnės. Mūsų daugiausiai ta tradicinė gamyba eitų: maistas, chemijos pramonė, baldai.“
Pasak L.Andrikienės, susitarimas atveria didelę Kanados rinką žemės ūkio ir maisto pramonėms produktams – šiose srityse ES turi didelių ekonominių interesų.
Pasak L.Andrikienės, susitarimas atveria didelę Kanados rinką žemės ūkio ir maisto pramonėms produktams – šiose srityse ES turi didelių ekonominių interesų.
ES yra didžiausia pasaulyje sūrio ir pieno produktų eksportuotoja. Bendrijos sūrio eksportą į Kanadą dabar riboja Pasaulio prekybos organizacijoje jai skirta kvota, kurią viršijus tenka mokėti milžinišku – 227 proc. dydžio – importo muitus.
„Tuomet europietiški sūriai Kanadoje tampa nekonkurencingi. Laisvosios prekybos susitarimas stipriai pakeis tokią padėtį: be eksporto muitų ES sūrių gamintojai į Kanadą galės eksportuoti 16,8 tūkst. tonų aukštos kokybės sūrių ir 1,7 tūkst. tonų pramoninio sūrio. Tai – dvigubai daugiau nei galėjome eksportuoti be muitų iki šiol“, – kalbėjo europarlamentarė. Palankiau, jos žodžiais, bus eksportuoti ir šaldytus vaisius, degtinę, kitus produktus.
Tuometis Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas, dabartinis žemės ūkio ministras Bronius Markauskas tvirtino, kad tokie susitarimai iš esmės naudingi vartotojams ar pramonei, bet ne Lietuvos žemės ūkiui, bet sutartis su Kanada esą neturėtų daryti žalos ūkininkams. Tai esanti didelių sąnaudų valstybė, jų pieno sektoriuje palaikoma aukšta pieno supirkimo kaina.
„Iš pieno ir kitų Kanados žemės ūkio sektorių grėsmės mums nėra. Gal net Lietuvai prekybos balansas bus naudingesnis. Lietuvos maisto produktai būtų konkurencingi Kanados rinkoje“, – BNS teigė B.Markauskas.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas savo ruožtu sakė, kad CETA yra ne tik ekonomiškai, bet ir politiškai svarbus dokumentas, rodanti „politinių santykių glaudumą, intensyvumą ir kuria palankią atmosferą tartis saugumo ir kitais klausimais“.
Kanada nėra pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė, todėl esą nereikia tikėtis, kad po susitarimo ratifikavimo ekonominė nauda Lietuvai bus didelė.
Pirmą kartą – Kanados premjero kalba
Reaguodami į dalies visuomenės nuogąstavimus, kad sutartis suteiks per daug galių tarptautinėms korporacijoms, Briuselis ir Otava raštu patvirtino, kad ji neturės įtakos valstybių teisei savarankiškai spręsti dėl įvairių sričių reguliavimo. Be to, po parlamentinio spaudimo prieštaringai vertintas investuotojų ir valstybių ginčų sprendimo mechanizmas buvo pakeistas nauja Investicijų teismo sistema, pagal kurią ginčus spręs Kanados ir ES valstybių paskirti teisėjai.
Europarlamentarai balsuos ir dėl ES-Kanados strateginės partnerystės susitarimo, kuris papildo laisvos prekybos sutartį ir suartina šalis užsienio politikos, kovos su terorizmu ar organizuotu nusikalstamumu, mokslinių tyrimų bei kultūros srityse.
Ketvirtadienį, kitą dieną po EP sprendimo, plenarinėje sesijoje oficialią kalbą sakys Kanados premjeras Justinas Trudeau. Jis pirmasis iš šios šalies ministrų pirmininkų dalyvaus EP plenarinėje sesijoje. Tikimasi, kad savo kalboje jis pristatys naujosios sutarties privalumus kuriant darbo vietas, skatinant investicijas ir ekonominį augimą.
CETA buvo pasirašyta pernai spalį. Derybos dėl jos buvo pradėtos dar 2009-aisiais ir baigtos tik po penkerių metų. L.Andrikienė apgailestavo, kad jau senokai vyksta kampanija prieš šį dokumentą – moderniausią laisvosios prekybos susitarimą tarp dviejų demokratijų, ES ir Kanados. Derybų metu išsakyta kritika esą buvusi naudinga: priešininkų išsakyti argumentai leido dar geriau atsižvelgti į įvairių ES valstybių narių ir jų visuomenių interesus, pageidavimus, o viešas konsultavimosi su visuomene procesas leido padaryti šią laisvosios prekybos sutartį pavyzdine.
„Keista, kad susitarimas, sudarytas dviejų tikrų demokratijų, atnešantis apčiuopiamos naudos visiems žmonėms, taip pat ir verslui, kai kam kelia alergiją ir nepasitenkinimą“, – atviravo pašnekovė.
