Naujas skolinimasis reiškia, jog kanclerės Angelos Merkel vyriausybė, kuri ilgai didžiavosi savo fiskaline drausme ir subalansuotu biudžetu, dėl pandemijos ir jos išprovokuotos recesijos, kuri yra didžiausia nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, nukrypo nuo šios politikos.
Pasak AFP šaltinių finansų ministerijoje, finansų ministras Olafas Scholzas antrąjį papildomą federalinį biudžetą pristatys trečiadienį.
Į šį biudžetą bus įtraukti planai rinkose pasiskolinti 62,5 mlrd. eurų. Kovo mėnesį A.Merkel vyriausybė jau pritarė planams pasiskolinti 156 mlrd. eurų.
Taigi iš viso šiemet bus naujai pasiskolinta 218,5 mlrd. eurų ir bendra Vokietijos skolos našta padidės iki maždaug 77 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o šis santykis gerokai viršija Europos Sąjungoje (ES) taikomą 60 proc. ribą.
Papildomi pinigai bus skirti skatinamosioms priemonėms, kurias vyriausybė įgyvendina dėl koronaviruso krizės. Dalis lėšų bus panaudota kompensuoti sumažėjusias pajamas iš mokesčių.
Naujasis skolinimasis „įtrauktas į fiskalinę politiką, kuria siekiama įveikti krizę“, pareiškė AFP šaltinis finansų ministerijoje.
„Tai bus tinkamai išleisti pinigai, – pridūrė šaltinis. – Šiandienos skola yra rytojaus pajamos iš mokesčių.“
Vokietijos vyriausybė nuo 2014 metų kasmet fiksavo federalinio biudžeto perteklių ir metų metus ignoravo raginimus didinti valstybės išlaidas ir investicijas.
Vyriausybės prognozėmis, Vokietijos BVP šiemet smuks rekordiniais 6,3 proc., tačiau 2021 metais vėl ims augti.
