Pagal apklausos duomenis, apie 41 proc. šalies gyventojų turi suaugusių vaikų ir apie 39 proc. jų remia savo suaugusius vaikus finansiškai. Dažniausiai finansinę paramą suaugusiems vaikams minėjo 46-55 metų žmonės – šioje mažiaus grupėje remiančiųjų vaikus yra 53 proc. Tarp dar vyresnių žmonių – 56 ir daugiau metų – finansinę paramą vaikams teikia 31 proc. tėvų.
Tyrimas parodė, kad net 33 proc. žmonių pasiryžę išlaikyti savo vaikus tiek ilgai, kiek reikės.
„Matome, kad tiek suaugusio žmogaus gyvenimo pradžioje, tiek pasiekus vidutinį amžių neapsieinama be tėvų ekonominės paramos. Taigi galime stebėti gana didelę finansinę jaunų ir vidutinio mažiaus žmonių priklausomybę nuo vyresniosios kartos. Lietuvoje skirtingos žmonių kartos glaudžiai bendrauja ne tik dėl giminystės ryšių, juos sieja ir materialiniai klausimai“, – atkreipia dėmesį „PZU Lietuva“ generalinis direktorius Marius Jundulas.
Pasak jo, gana įprasta, kad tėvai remia studijuoti išvykusius vaikus – t. y. studentų išlaikymo našta krenta ant 46-55 metų žmonių. Tačiau skaičiai liudija, kad tėvų paramos negali atsisakyti ir studijas baigę bei savarankiškai dirbti pradėję žmonės.
„Lietuvoje tėvai remia vaikus, nepriklausomai nuo pačių tėvų finansinės padėties – matome, kad tiek žemų, tiek aukštų pajamų gyventojai yra linkę teikti paramą vaikams. Galime tai sieti su mūsų tradicinės šeimos samprata, kur tėvai visam gyvenimui prisiima atsakomybę už vaikų gerovę. Antra vertus, tai leidžia kalbėti ir apie tuos sunkumus, kuriuos patiria jauni žmonės, įžengdami į suaugusiųjų gyvenimą – didelė bedarbystė, žemas atlyginimų lygis neleidžia jauniems žmonėms greitai atsistoti ant kojų“ – svarsto M. Jundulas.
Tyrimas parodė, kad net 33 proc. žmonių pasiryžę išlaikyti savo vaikus tiek ilgai, kiek reikės. Apie 21 proc. teigia, kad išlaikys vaikus tol, kol šie galės savarankiškai užsidirbti pragyvenimui. Dar 10 proc. teigia, kad finansinę paramą teiks iki atžala baigs aukštąją mokyklą.
