Projektui nepritaria dalis valdančiajai koalicijai priklausančių liberalų ir „laisviečių“, bet jį remia dalis opozicijos.
Komitetas svarstys ir opozicijos atstovų siūlymą dalį įnašo lėšų numatyti ne tik karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūrai, kaip siūlo Vyriausybė, bet ir išaugusioms palūkanoms už būsto paskolas kompensuoti.
Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius anksčiau sakė, kad solidarumo įnašas gali trečdaliu sumažinti bankų pelningumą, bet šiemet vis tiek jis turėtų būti maždaug du kartus didesnis nei pernai – 1,2 mlrd. eurų.
Verslo atstovai teigia, kad siūlomas mokestis blogins Lietuvos investicinę aplinką.
Mokestis Lietuvoje veikiantiems bankams siūlomas Vyriausybei argumentuojant, kad jų pelnas neplanuotai išaugo Europos Centriniam Bankui didinant bazines palūkanų normas.
Laikinas solidarumo įnašas būtų mokamas už 2023 ir 2024 metus, iš jo planuojama surinkti apie 410 mln. eurų.
