Kripto sostinė. Europinė kripto investicijų kompanija „Greenfield“ paskelbė europinių kripto projektų apklausos rezultatus: po sudėtingų 2022 m. optimizmas grįžta ir stipresnio šios industrijos atsigavimo tikimasi dar šiemet. Savo ruožtu apklausos dalyviai dėl palankios verslo ir mokestinės aplinkos Portugalijos sostinę Lisaboną įvardijo kaip Europos ir pasaulio „kripto sostinę“.
„Skaitmeninio euro“ privatumas. Europos centrinis bankas (ECB) šią savaitę pažadėjo, kad planuojamam „skaitmeniniam eurui“ bus taikomas „aukščiausias“ vartotojų privatumo lygis, bet ne toks aukštas kaip grynųjų atveju.
Kaip jau rašyta, ECB vadovė Christine Lagarde neseniai išsidavė, kad „skaitmeninis euras“ suteiks „ribotos kontrolės galimybę“ reguliuojant, kaip naudojamasi šiais pinigais.
Be to, Europos Parlamento užsakymu atliktame tyrime tvirtinama, kad, priešingai nei nori ECB, reikia atsisakyti apribojimų „skaitmeninio euro“ sąskaitoms. Dabar svarstoma, kad tokios sąskaitos galėtų būti ne didesnės nei 3000 – 4000 eurų.
Banko žetonas. Prancūzijos bankininkystės milžinas „Societe Generale“ ant Ethereum (ETH) blokų grandinės technologijos paleido su euru susietą stabilios vertės žetoną EUR CoinVertible (EURCV). Tačiau netrukus paaiškėjo, kad šio žetono kode yra numatyta galimybė bankui pasiimti arba tiesiog sunaikinti visus šiuos klientų pinigus.
BTC kaina. Po praeitą savaitę matyto nuosmukio, BTC atsigavo ir trečiadienį netgi trumpam sugrįžo virš 30 000 JAV dolerių ribos. Prie šuolio prisidėjo ir vėl sustiprėjęs nerimas dėl JAV bankų tvirtumo.
Tačiau pasklidusi klaidinga informacija apie JAV vyriausybės neva parduodamus BTC bei kitų rinkos žaidėjų įgyvendintas didelis pardavimo sandoris vėl nusmukdė kainą. Tačiau ši sparčiai atsistatė iki 29 000 JAV dolerių, prekyba taip pat stipriai suaktyvėjo, o analitikai vis dar nekeičia prognozių ir laukia tolesnio brangimo.
Be to, šią savaitę net tradicinėje žiniasklaidoje pradėta kalbėti apie vadinamąjį „Bitkoino padalijimą“ ir su juo susijusias, iki šiol visada pasikartodavusias stiprias BTC kainos augimo bangas (tai nebūtinai kartosis ir šįkart).
„Padalijimas“ (halving, halvening) automatiškai įvyksta kas ketverius metus, o artimiausias turėtų įvykti kitų metų balandį – tuomet BTC „kasėjų“ gaunamas atlygis už rastą bitkoino blokų grandinės technologijos bloką bus sumažintas perpus, nuo dabartinių 6,25 BTC iki 3,125 BTC. Tai yra, naujų BTC pasiūla rinkoje sumažės perpus. Tad tarp naujausių prognozių yra, kad BTC kitų metų balandį kainuos apie 50 000 – 66 000 JAV dolerių, o „Standard Chartered“ banko analitikas prognozuoja, kad BTC kelias 100 000 JAV dolerių link yra „vis aiškesnis“ ir šis lygis gali būti pasiektas kitų metų pabaigoje.
BTC kaina per mėnesį
Šaltinis: coingecko.com
BTC „banginiai“. Rinka susidomėjusi stebi ir atsibundančius BTC bei ETH „banginius“, arba itin didelius investuotojus. Per mažiau nei savaitę buvo aktyvuoti bent trys, 9-12 metų nejudinti BTC adresai (banko sąskaitos atitikmuo) iš viso persiuntę apie 80 mln. JAV dolerių vertės BTC. Svarstoma, kad tai galbūt susiję ir su bandymais pagerinti valdomo BTC, ETH saugumą po praėjusią savaitę buvusių pranešimų apie paslaptingas ETH vagystes.
„Apple“ sprendimas. Technologijų milžinė „Apple“ pašalino paslėptą bitkoino baltąją knygą iš savo operacinės sistemos naujausios versijos „macOS Ventura 13.4 beta 3“.
Kripto klientų patikra. Trečia pagal apyvartą ir tarp lietuvių populiari kripto keitykla „Bybit“ paskelbė nuo gegužės 8 d. pradėsianti taikyti KYC (angl. know your customer - pažink savo klientą) procedūras visiems savo klientams. Tai yra, nepateikus savo tapatybę patvirtinančių duomenų nebus leista naudotis šia platforma.
„Binance“ gandai Rusijoje. Daugėja pranešimų, kad didžiausia kripto keitykla „Binance“ neva mažina apribojimus klientams Rusijoje. Anksčiau balandį (nepatvirtintais duomenimis), neva klientai Rusijoje tvirtino, kad buvo panaikintas apribojimas dėl lėšų pervedimo į šią platformą, o dabar tvirtinama, kad rusai jau gali papildyti savo „Binance“ sąskaitas ir su rusiškų bankų mokėjimo kortelėmis. Pati keitykla sako, kad ji laikosi visų sankcijų.
Apvogta kripto „piniginė“. Tuo pačiu, „Binance“ kontroliuojama BTC ir kripto piniginė „Trust Wallet“ pripažino, kad jos naudotojai dėl vagystės neteko 170 000 JAV dolerių, kuriuos kompanija žada atlyginti.
Kripto Norvegijoje. „K33 Research“ skaičiuoja, kad kriptovaliutų turinčių norvegų dalis per metus sumažėjo 2 procentiniais punktais, iki 8%, arba panašiai kaip ir po rinkos nuosmukio 2018 m., kuomet ši dalis pasiekė 4%. Kitaip tariant, per penkerius metus ši dalis padvigubėjo.
CBDC Kinijoje. Kinijos Čangšu miestas planuoja viešojo sektoriaus darbuotojams algas nuo gegužės mokėti kiniškuoju CBDC (central bank digital currency, arba centrinio banko išleistu skaitmeniniu žetonu).
Ukraina prisitaiko prie ES. ES šalies kandidatės statusą turinti Ukraina sako jau besiruošianti į savo teisę perkelti kai kurias ES kripto reglamento MiCA nuostatas.
Ir pabaigai – BTC stovyklos dėmesį pačiupo naujas Pasaulio ekonomikos forumo rengėjų paleistas video, kuriame parodoma BTC „kasimo“ nauda aplinkai, tačiau pats bitkoinas nepaminėtas, nes tarsi kalbama apie duomenų skaičiavimo centrus apskritai. Tačiau video aptariama nauda iš esmės ir yra labiausiai susijusi su bitkoino „kasimu“. Kaip tai veikia? Naftos gavybos vietose „kasėjai“ elektrai gaminti panaudoja veltui deginamas ir aplinkai stipriai kenkiančias metano dujas. Taip sumažinama tarša, o bendrovės gauna papildomų pajamų.
