Per mėnesį bitkoino kaina pašoko 66 procentais, kadangi dar gegužės pradžioje bitkoinas kainavo 5300 dolerių. Šis mėnuo kriptovaliutai geriausias nuo 2017 metų.
Vien pirmadienį bitkoino kaina pašoko 10,4 procento ir pasiekė 8800 JAV dolerių.
Kainos šuolį lydi smarkiai išaugusi prekybos apyvarta – per 24 valandas bitkoinų perleista už maždaug 30 milijardų dolerių, rodo „CoinMarketCap.com“ duomenys.
Vis tik anksčiau „Messari.io“ atlikta studija parodė, kad net 95 proc. bitkoino prekybos apimties dažniausiai yra apgaulinga. Įmonės apskaičiuota „reali“ visų kriptovaliutų apyvarta, pagal 10 biržų pateikiamus duomenis, siektų 3,1 milijardo dolerių per parą.
Brangsta ir kitos kriptovaliutos: 8 proc. pabrangęs Eteris šiuo metu kainuoja 268 dolerius, „Ripple“ brangsta tiek pat ir kainuoja 0,41 dolerio, „Litecoin“ brangsta 14 procentų, iki 114 dolerių.
Bendras kriptovaliutų rinkos dydis (kapitalizacija) šiuo metu jau siekia 271 mlrd. JAV dolerių, tai daugiau dvigubai daugiau, lyginant su 2018 m. pabaiga, kuomet po užsitęsusio nuosmukio kriptovaliutų rinkos dydis buvo susitraukęs iki 100 mlrd. dolerių.
Apskritai 2019-ieji kriptovaliutų kainoms kol kas buvo sėkmingi: bitkoinas pabrangęs iš viso per 130 proc. Tarp populiariausių kriptovaliutų daugiausiai brango „Binance Coin“ (475 proc.), „Tezos“ (255 proc.) ir „Litecoin“ (254 proc.).
Kainą grindžia geromis naujienomis
Kriptovaliutų šalininkai remiasi palankių naujienų seka: JAV telekomunikacijų bendrovė AT&T praėjusią savaitę pranešė, kad leis klientams apmokėti sąskaitas bitkoinais, ar kriptovaliutos atšaka „Bitcoin cash“. Taip pat finansinių paslaugų tiekėja „Fidelity Investments“ pranešė apie planus pirkti ir parduoti skaitmeninį turtą instituciniams klientams, rašo „Bloomberg“.
Anksčiau apie planus leisti savo kriptovaliutą pranešė „Facebook“.
Tačiau yra ir ne tokių gerų naujienų – „JPMorgan Chase & Co“ vertina, kad bitkoinas yra brangesnis, nei jo vertė.
Pastaruoju metu rinkoje pasirodo ir „daug žadančių“ spekuliatyvių antraščių, kad bitkoinas „netrukus kainuos“ 10 tūkst. dolerių, atsiranda pasvarstymų netgi apie 1 milijono dolerių kainą. Socialiniuose tinkluose taip pat dalijamasi nepagrįstais kvietimais investuoti ar spekuliacijomis apie laukiamą tolesnį bitkoino kainos augimą.
Tačiau finansų priežiūros institucijos jau ne kartą yra įspėjusios dėl rinkoje gresiančių rizikų.
„Virtualiosios valiutos yra ypač rizikinga priemonė, o spekuliavimas jomis gali lemti reikšmingus pinigų praradimus. Todėl, siekiant apsaugoti finansų įstaigų klientus, mūsų šalyje teisėtai veikiančios ir Lietuvos banko prižiūrimos finansų įstaigos turi aiškiai atriboti savo veiklą nuo tokio pobūdžio priemonių. Jokiu būdu negalima kurti iliuzijos, kad virtualiosios valiutos yra prižiūrimos ar saugios“, – taip 2017 m. spalį teigė „Lietuvos banko“ valdybos narys Marius Jurgilas. Paklausę jo tuomet, galėjo išvengti vėliau kilusio didelio kriptovaliutų rinkos nuosmukio.
Kriptovaliutų rinkos nuosmukis dar neišsitrynė iš daugelio investuotojų atminties ir ne visi tikisi, kad skaitmeninis turto pritaikymas plėsis. Yra ženklų, kad kainų ralis yra pernelyg optimistiškas, rašo „Bloomberg Intelligence“ analitikas Mike’as McGlone’as.
Elektros sąnaudos – kaip Šveicarijos
Nepaisant buvusio kainų nuosmukio, bitkoino neigiama įtaka aplinkosaugos srityje liko kone nesumažėjusi. Šiuo metu bitkoino palaikymui sudeginama apie 63 teravatvalandes elektros energijos per metus, vertina „Digiconomist“. Palyginimui, tiek pat elektros energijos sudegina visa Šveicarija.
Antros pagal populiarumą Eterio kriptovaliutos palaikymui „kasėjai“ sudegina apie 7,3 teravatvalandes elektros energijos per metus, panašiai kiek reikia Bolivijai.
Siekiant sumažinti kriptovaliutų poveikį aplinkai, reikėtų koreguoti pačius jų veikimo algoritmus, kuriems nereikėtų perteklinės įrangos veikimo.