Verslininkas ir investuotojas Aurimas Levickas pirmąkart į kriptovaliutas pradėjo investuoti metų pradžioje – dabar jis teigia čia investavęs penktadalį savo turto.
„Pradėjau nuo bitkoino. Tiesiog nusipirkau bitkoiną, kai jo kaina buvo nukritusi iki 1600 eurų, nes prieš tai jis kainavo 2000 eurų. Po kiek laiko jis vėl pakilo iki 2000 eurų. Tuo metu aš galvojau, kad jau burbulas, ir vėl jį pardaviau. Nuo to laiko prasidėjo mano toks stebėjimas, žiūrėjimas ir gilesnis domėjimasis įvairiomis kriptovaliutomis“, – sako A.Levickas.
Dabar jis save jau vadina ilgalaikiu investuotoju ir tiki ilgalaikėmis kriptovaliutų perspektyvomis.
„Pradžioje galbūt bandžiau pagauti ir uždirbti tokiam trumpajam periode. Bet iš tikrųjų supratau, kad šiek tiek pralošiu, nepaisant to, kad galbūt uždirbu 200 procentų. Parduodu per daug greitai, ir tie projektai, kuriuos aš atsirenku, ilgalaikėje perspektyvoje išdėstyti. Todėl po dviejų mėnesių parduoti ir gauti nedidelį pelną – nėra pats geriausias variantas. Nes tikrai esu investavęs į keletą ir matau, kad gavau 200 proc., nors galėjau gauti 600–800 proc. ir pan.“
Jis aiškina, kad tokius uždarbius gavo investuodamas į pirminius žetonų siūlymus, vadinamuosius ICO. Juos A.Levickas atsirenka pagal „solidžias komandas“, jie „sprendžia problemas, turi produktą“.
„Anksčiau galbūt nelabai ir žiniasklaida kalbėjo, ir pats bitkoinas nebuvo taip labai vertinamas, galbūt ir žmonės nelabai edukuoti buvo. Ir jis pats nebuvo labai stabilus. Tačiau po truputėlį rinkoje tapo atskira turto klasė – iš principo bitkoinai yra „blockchain“, kuris sprendžia įvairias problemas“, – sako A.Levickas.
Investuoja į įrangą ir pačias valiutas
A.Levickas patikina, kad daugiausia investavęs yra į bitkoinus, tačiau pinigus nukreipia ir į kitas kriptovaliutas ir netgi jų išgavimo įrangą.
„Pagrindinės investicijos yra į bitkoiną, kadangi tai yra stabiliausia ir didžiausią rinkos dalį užimanti kriptovaliuta. Kitos – tai vadinamasis litekoinas. Jei bitkoinas yra auksas, tai litekoinas – sidabras. Toliau eteris, „Bitcoin cash“, na ir keletas smulkesnių, kurių pirkau dėl to, kad investuočiau ilgalaikėje perspektyvoje. Dar dalyvauju leidžiamuose ICO“, – sako A.Levickas.
Jis yra įsigijęs ir valiutų „kasimo“ įrenginius.
„Dėl pačių „minerių“ – turiu D3 ASIC „minerį“, kuris kasa „Dash“ valiutą, turiu L3 litekoinų „minerį“, dar atkeliauja S9, kuris grynai kasa patį bitkoiną. Kodėl? Nes pasiskaičiavau, kad dabar atsipirkimo laikas yra tarp 4 mėnesių ir pusės metų – mane tokia grąža tenkina, todėl sugalvojau pasibandyti. Matau didelį susidomėjimą rinkoje, sudėtinga kasimo aparatų įsigyti, nes juos daugiausia išperka didieji investuotojai“, – sako A.Levickas.
Jis aiškina, kad įrenginių gavimas yra sėkmė – pamatęs tokią galimybę pirko nedvejodamas.
„Į kriptovaliutas investavau 20 procentų. Pagrindinės mano investicijos yra NT kaip stabiliausia turto klasė. Taip pat seminarai, mokymai, tai irgi atskira turto klasė, kuri uždirba pinigus. Tačiau pagrindas yra NT. Dar buvau investavęs į tarpusavio skolinimąsi, tačiau iš čia jau pasitraukiau. Manau, kad čia 2018-aisiais bus pirmieji krizės pranašai, tai aš nenoriu matyti savo portfelio raudono, iš čia viską esu pardavęs“, – sako A.Levickas.
Laukia augimo 2018-aisiais
Paklaustas apie kainų lūkesčius, investuotojas A.Levickas tikino, kad tebelaukia bitkoino kainos augimo, nors šiuo metu valiutos kaina siekia rekordinius 17 tūkst. JAV dolerių.
„Bitkoino kaina dar kils, bent jau visus 2018-uosius metus. Ateityje taip pat manau, ji didės. Aišku, bus įvairių pakritimų, įvairių nuopuolių, bet dėl ko aš taip sakau – aš tiesiog lyginu su kitais investiciniais įrankiais. Bitkoinus jau atranda ir didieji fondai, į juos jau žiūrima kaip į stabilią turto klasę. Prasidės prekyba bitkoinų ateities sandoriais, bus galima jį pirkti, galima jį „šortinti“ (pardavimo sandoris siekiant uždirbti – red.). Tad rinka dar kils“, – sako A.Levickas.
Paklaustas, kuomet ketina parduoti savo investicijas, jis patikino, kad svarbiausia atpirkti investuotą kapitalą, o likusi dalis gali likti kriptovaliutose.
„Nėra kaina kaip rodiklis, kada parduoti. Pats pagrindinis tikslas – kad mano investuota suma atsipirktų. Aš ją atperku, ją išsiimu, o toliau visa kita tegul investuojasi. Gali įranga toliau valiutas kasti. Kriptovaliutas gali toliau turėti, vaikui po bitkoiną vieną. Nėra tokios kainos, kad likviduočiau savo pozicijas“, – sako A.Levickas.
Tačiau čia pat jis pažymėjo, kad kriptovaliutų rinka dar nėra patyrusi krizės, ekonominių sukrėtimų, ir „sunku pasakyti, kaip seksis tuo metu“.
„Nematau kaip pagrindinės valiutos, kad bitkoinai pakeistų dolerį, bet kaip atskirą turto klasę, kuri užtikrintų tam tikrą saugumą investavimo periodui, tai tikrai taip“, – sako A.Levickas.
Išdavė, kur mato perspektyvas
A.Levickas pasidalino, kad dabar domisi bent penkiais naujais projektais kriptovaliutų ir „blockchain“ rinkoje. Pirmiausia – „Iota“, kuri paremta inovatyviu viešos informacijos apdorojimu – jei įprastą „blockchain“ sudaro viena blokų grandinė, „Iota“ paremta „Tangle“ technologija, kurią sudaro tokių blokų tinklas.
Jis vardija ir kitus projektus: „Substratum“, „Power Ledger“, „Ethos“, Factom“.
„Aš manau, kad domėtis verta, nes, kaip sakiau, tai visiškai nauja turto klasė – iš to ateityje išsivystys nauji dideli verslai, kaip kad buvo interneto pradžioje su „Amazon“, „Ebay“ ir visais kitais. Tad manau, kad tikrai tuo domėtis verta“, – sako A.Levickas.
Tačiau jis rekomenduoja „pasidaryti namų darbus“ ir jokiu būdu nepradėti skolintis investicijoms į kriptovaliutas.
„Investuoti reikėtų sumas, kurių negaila prarasti. Labai dažnai žmonės bando paklausti patarimo, ir aš specialiai nesakau savo nuomonės – noriu, kad žmonės patys suvoktų, kodėl investuoja, kodėl priima sprendimus. Kad nebūtų taip, va Aurimas sakė, todėl ir investavau. Aš galbūt vėliau investicijas parduočiau anksčiau, o tie, kurie liktų laikyti, patirtų nuostolį“, – patikina A.Levickas.
Jis primena, kad rinka nėra reguliuojama – visuomet gali atsirasti naujų mokesčių ar ribojimų, draudimų, kurie paveiktų investicijas ar verslus.
Nauris Treigys: stebiu laikydamas rankoje
Investuotojas ir ekonomistas Nauris Treigys 15min patvirtino, kad taip pat turi įsigijęs kriptovaliutų, tačiau neslėpė, kad jo požiūris į šią rinką – skeptiškas.
„Turiu nusipirkęs, apie tai rašau, spekuliuoju. Tačiau į tokius dalykus kaip kriptovaliutos kol kas nežiūriu kaip į investicinį instrumentą. Čia yra grynai spekuliacijų bumas ir neaišku, koks produktas tas bitkoinas – iki galo tai niekam neaišku. Tad aš jo negaliu pavadinti investiciniu instrumentu ir dėlioti į investicinius portfelius. Tai būtų sunku ir netikslinga“, – sako N.Treigys.
Jis patikina, kad šiuo metu, be bitkoinų, dar turi įsigijęs eterio, „Dash“ valiutų.
„Pirkau tam, kad pačiupinėčiau, net ne spekuliacijoms, o pasižiūrėti, kokie tair dalykai. Nesu aš spekuliantas, bitkoinas man šiaip įdomus. Ir kaip tinklaraštininkui, ir kaip ekonomistui – įdomu, koks tai reiškinys. Analizuoju ir žiūriu, kas čia vyksta“, – aiškina N.Treigys.
Jis patikina, kad nors bitkoinu domisi nuo 2014-ųjų, šios valiutos nusipirko visai neseniai.
„2014 m., kada bitkoinas padarė tokį pirmą didelį šuolį iki 200 ar 300 JAV dolerių, tada pasidarė įdomu, kas tai yra. Ir atrodė tada, Viešpatie, kas gali mokėti 300 dolerių už daiktą, kai neaišku, kas yra kas. Tada atrodė, kad labai brangu, kaina pasikoregavo iki maždaug 100 dolerių. O dabar – arti 17 tūkstančių. Labai įdomus reiškinys ir niekas neturi galutinio atsakymo, kas čia realiai vyksta. Aš užėmiau stebėtojo poziciją, bet stebiu laikydamas rankoje“, – sako N.Treigys.
Primena finansų piramidę
Paklaustas, ar lengva iš bitkoinų užsidirbti, N.Treigys šyptelėjo – kol kas kaina vien kilo, tik taip rinkos dalyviai ir užsidirbdavo.
„Bet čia užsidirbama grynai iš naujų ateinančių investuotojų. Tai šitoje vietoje bitkoinas labai panašus į Ponzi schemą – į finansų piramidę. Jis pats negamina nei kokių procentų, nei kažkokią vertę kuria, nieko – kaina auga iš naujai ateinančių pirkėjų. Tie, kas sako, kad čia yra Ponzi schema, yra visiškai teisūs. Visi faktoriai tą rodo“, – sako ekonomistas.
Anot jo, bitkoiną reikia atskirti nuo „blockchain“ technologijos, nors dažnai šie du dalykai tarpusavyje painiojami.
„Čia yra du skirtingi dalykai. Jie susiję tuo, kad bitkoinas, kaip ir bet kuri kita kriptovaliuta, negali egzistuoti be „blockchain“ technologijos, kuria yra paremti. O „blockchain“ yra nauja gimusi technologija, kuri tikrai gali labai daug – pakeisti viską iš esmės. Gali padaryti didžiulį perversmą finansų rinkose, ekonomikoje. Galima į tai žiūrėti kaip į naują technologiją, atėjusią į pasaulį kaip ir internetas kažkada atėjo ar mobilusis ryšys“, – sako N.Treigys.
Kriptovaliutos ir spekuliacinės rinkos, anot jo, yra „blockchain“ technologijos „šalutinis poveikis“. Technologija liks gyvuoti ir ją perima bankai ir kitos institucijos, tačiau jis nebuvo toks tikras dėl kriptovaliutų ateities.
Įspėja dėl galimų praradimų
Į 15min kartais kreipiasi gyventojai, susidomėję, ar turėtų investuoti į kriptovaliutas, kaip tą turėtų daryti. N.Treigys siūlo pirmiausia pasaugoti pinigus.
„Jeigu jie turi susitaupę pinigų kažkokiam tikslui, tai pirkti kriptovaliutas ar apskritai investuoti, nesvarbu, į bitkoinus ar kur, tai geriau neprasidėti. Jei žmogus tą daro dėl to, kad žmona liepė ar draugai ir bendradarbiai užsidirba – tai reikia suprasti, kad jis prisiima labai didžiulę riziką. Aišku, kad niekas neuždraus – tai jo pinigai. Jis gali spėlioti, nusipirkti, viską gali daryti. Bet rizika yra“, – sako N.Treigys.
Investuotojas aiškina, kad ir pats į kriptovaliutas investavo nedideles sumas – jei jas prarastų, tai jam nieko nereikštų, nes „tai nėra sutaupyti ar skolinti pinigai, rizika yra pasverta“.
Jis taip pat paaiškina, kad kriptovaliutų bumas kilo greičiausiai dėl to, kad į jas investuoti itin paprasta net ir mokyklinio amžiaus vaikams, kai tuo tarpu kitos investicijos yra reguliuojamos ir veikia griežtos apsaugos.
„Bitkoinai yra labai lengvai pasiekiami. Ten galima ir su mažomis sumomis užsidirbti didelius pinigus. Investuoti ar spekuliuoti akcijų rinkose gali toli gražu ne kiekvienas, nes maklerių reikalavimai įnašui gali siekti ir 10 tūkst. JAV dolerių. Moksleiviai, kurie dabar dienpinigius investuoja į bitkoinus, to tikrai negali padaryti. Iš čia ir tas populiarumas – itin lengvas įėjimas į rinką“, – sako N.Treigys.
Bitkoinus priima, bet juos iškart keičia į eurus
Kad bitkoino tinklas veiktų, būtina, kad visame pasaulyje būtų „blokų grandinę“ saugančių mazgų – visą mokėjimų istoriją saugančių kompiuterių. Šiuo metu pasaulyje yra apie 11700 tokių mazgų, Lietuvoje jų – apie 80. Kone pusė jų – UAB „Rakrėjus“ bendrovės tinkle, nurodoma „bitnodes.earn.com“ svetainėje.
„Pats „Rakrėjus“ neturi nei bitkoino mazgų, nei daug klientų kurie galėtų tuo užsiimti. Tačiau tame pačiame duomenų centre bazuojasi ir „Interneto vizija“, kuri turi keliasdešimt tūkstančių serverius nuomojančių klientų. Dalis jų serverius naudoja ir kriptovaliutoms. Mūsų paslaugos nėra tam skirtos, bet dėl gero našumo ir kainos santykio pritraukia įvairių klientų“, – 15min aiškina „Interneto vizijos“ ir „Rakrėjaus“ vadovas Arvydas Štrausas.
Jis paaiškino, kad pats nėra investavęs į jokias kriptovaliutas, tačiau „Interneto vizija“ kaip vieną iš atsiskaitymo už paslaugas būdų siūlo ir bitkoinus. Tik lėšų bitkoinais nesaugo – jie iškart konvertuojami į eurus.
„Pats dabartines kriptovaliutas vertinu gana skeptiškai. Pavyzdžiui, bitkoinas kaip kasdienė atsiskaitymo priemonė yra gana ribotas dėl lėto pavedimų įskaitymo greičio, kuris laikui bėgant dar labiau lėtėja. Dabartinė jo kaina labiau spekuliacinė, nei paremta realia verte. Tačiau pačia „blockchain“ technologija tikiu ir ateityje jos praktinis taikymas vis populiarės, tik ne dabartiniu kriptovaliutų pavidalu“, – sako A.Štrausas.
Prekyba bitkoinais ir naujų kriptovaliutų pirminiai siūlymai (ICO) jam primena finansines piramides.
„Nevadinčiau to investavimo būdu – labiau panašu į lošimą kazino. Kas spės laiku išsiparduoti – tie uždirbs iš bitkoino brangimo. Bet kas yra tas „laiku“, dabar galime tik spėlioti – gali būti mėnuo, keli ar net metai. Kam patinka lošti – gali sulošti, bet nukreipti savo santaupas į kriptovaliutas aš asmeniškai nerekomenduočiau“, – sako A.Štrausas.
Dabartinę situaciją kriptovaliutų rinkoje jis lygina su „dotcom“ burbulo sprogimu.
„Po 2001 metų daug interneto paslaugų kompanijų žlugo, tačiau jų vietoje atsirado daug naujų, kad ir paremtų panašia idėja – tik jau gerokai sėkmingesnių ir pragmatiškiau valdomų“, – sako A.Štrausas.
