Be to, deficitas – 1,3 proc., o jis negali viršyti 1 proc. ir būti mažesnis nei buvo šiemet – 0,9 proc. Socialdemokratai apie nedeficitinį biudžetą kalbėjo bene dvejus metus, tačiau taip ir nepavyko jo pasiekti. Kitų metų biudžetas neįtiko ir Europos Komisijai, kurios manymu, jis rizikuoja pažeisti Europos Sąjungoje taikomas valstybių biudžetų taisykles. Per didelio deficito neliktų, jei Europos Komisija (EK) leistų išlygą Lietuvai dėl socialinio modelio, kuriam reikalingas 0,25 mlrd. eurų, arba, jei „valstiečiai“, kaip planuoja, atidėtų socialinį modelį iki 2018 m.
Naujasis Seimas 2017 m. biudžeto imsis kitą savaitę, tačiau parlamentarai po Valstybės kontrolės išvadų greičiausiai turės nemažai abejonių. Kontrolieriai valstybės biudžetui uždegė raudoną šviesą – esą planuotojai nesugebėjo išvengti deficito augimo. Kasmet biudžeto deficitas turėtų mažėti 0,1 proc. BVP, tačiau kitais metais jis net 0,3 proc. didesnis už tikslų užsibrėžtą vidutinį 1 proc. BVP deficitą.
Kontrolieriai pabrėžia – augant deficitui nesilaikoma fiskalinės drausmės, didėja valstybės skola. Kritika žeriama ir biudžeto planavimui – esą planai apsiriboja tik vienais metais, negalvojama apie ilgesnio laikotarpio perspektyvą, todėl sudėtinga įvertinti visus iššūkius.
Dar griežtesnė Europos Komisija. Ji šią savaitę perspėjo Lietuvą, kad ši rizikuoja pažeisti biudžeto taisykles. Perspėjimai gali virsti baudomis ar net įšaldytų Europos Sąjungos (ES) finansavimu. Be to, yra ir kita grėsmė – augant biudžeto deficitui gali brangti kreditavimas.
„Mūsų skolos finansavimas, kuris šiuo metu siekia apie 40 proc. BVP, yra gana skaudus. Šiuo metu finansų rinkose situacija gana palanki – skolinamės už nedidelę kainą, bet, jei mūsų reitingai blogės (o jeigu mūsų deficitas augs, reitingai gali blogėti), tai reiškia, kad mes ir ateities kartoms, ir šiandienai privalėsime sukaupti daug daugiau lėšų vien tam, kad išsimokėtume skolas, o ne vykdytume reformas“, – tvirtina DNB vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka.
Nors Lietuvos įsipareigojimai EK aiškūs – subalansuotas biudžetas, tačiau mūsų šalis nuo nepriklausomybės atkūrimo taip ir neišmoko gyventi pagal galimybes. Kasmet išleidžiame daugiau, negu surenkame. Kasmet biudžete skyles kamšome skolindamiesi, o pažadus neturėti deficito nukeliame.
Didžiausia kaltė dėl kitų metų deficito verčiama socialiniam modeliui. Nors Finansų ministerijos, kuri EK kritikos nesureikšmina, teigimu, socialinis modelis ilgainiui sustiprintų šalies ekonominį stabilumą, būtent šios reformos įgyvendinimo išlaidos ir sudaro didžiąją dalį valdžios sektoriaus deficito.
Apie 0,25 mlrd, eurų, reikalingų modelio įgyvendinimui, Lietuva neturi. Šiuos pinigus tektų skolintis, taip didinant skylę valstybės finansuose. Ji galėtų būti mažesnė, jei valdantieji socialinį modelį atidėtų, kaip ir žada, tačiau ekspertai sako, kad būtų padaryta klaida.
„Jei modelį traktuojame kaip struktūrinę reformą, kuri ateityje mums grįš per ekonominį augimą, tada ES sako, kad šį skaičiavimą arba 0,6 proc. deficito išmeta iš skaičiavimo. Išmetus viskas stoja į savo vietas – mūsų deficitas normos ribose. Be to, padarome investicijas ateičiai, kurios mums turi grįžti su papildoma nauda“, – aiškina Verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas.
Biudžetą jau sukritikavo ir Lietuvos bankas. Jo ekspertų teigimu, prognozės dėl PVM surinkimo per daug optimistiškos. Šio mokesčio surinkimas kaip ir pastaruosius penkerius, taip ir ateinančius metus vėl gali būti mažesnis nei planuojama, o juk šis mokestis suneša daugiausia pajamų į valstybės kišenę.
„Lietuvoje daug metų vyrauja ydinga praktika, kai bandoma prognozuoti kažkokias pajamas arba, kitaip tariant, viskas apverčiama – suplanuojamos išlaidos, o tada bandoma prognozuoti pajamas tiesiog jas pritempiant prie to, kokių reikėtų išlaidų ir kokio reikėtų biudžeto deficito, dėl kurio nepyktų EK“, – akcentuoja Lietuvos banko pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.
Struktūrinės reformos būtų geriausias sprendimas norint subalansuoti biudžetą, tačiau Lietuvai to nepavyksta įgyvendinti. Nors gyventojų mažėja, valdžios sektorius pučiasi ir reikalauja vis daugiau valstybės lėšų. Didelis darbo jėgos apmokestinimas atbaido investuotojus, o nesugebėjimas susitvarkyti su šešėline ekonomika biudžetui kainuoja milijardus eurų. Naujoji valdžia reformas žada, tačiau kai kurie pažadai, tokie kaip nuo kitų metų liepos pensijų didinimas 40 eurų, biudžeto deficitą dar labiau gali padidinti.
Struktūrinės reformos būtų geriausias sprendimas norint subalansuoti biudžetą, tačiau Lietuvai to nepavyksta įgyvendinti.
„Reformos gali pareikalauti dar bent kelių šimtų milijonų eurų. Tai reikštų dar didesnį deficitą ir, be abejo, problemą. Bet manau, kad čia yra daug populizmo ir noro įsiteikti rinkėjams. Dabar bandoma pažadų laikytis, bet, manau, bus atsimušta į realybės sieną ir bus suprasta, kad bent jau šiandien tų pinigų nėra“, – įsitikinęs „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas.
Valstybei šiuo metu mažiausiai reikia vėl skolintis. Kiekvienas populistinis sprendimas ir siekis įtikti rinkėjams didina valstybės skolą, kuri šiuo metu ir taip nemaža. Vien kitąmet jai aptarnauti Lietuva išleis apie 0,5 mlrd. eurų. Didindama biudžeto deficitą Lietuva gali vėl pasidaryti sau meškos paslaugą. Ekspertai jau kalba apie naują ekonominę krizę, o Lietuva jai nėra pakankamai pasiruošusi.
„Faktas tas, kad nuo 2009 m., kai realiai baigėsi globali ekonominė krizė, jau yra praėję septyneri metai. Natūralu, kad ciklai trunka 8-10 metų – laikrodis tiksi. Galbūt šis ciklas bus ilgesnis, bet atsargumas dar niekam nepamaišė“, – akcentuoja M.Dubnikovas.
Jam antrina R.Grajauskas: „Dažniausiai krizės ateina, kai mes jų mažiausiai tikimės, tad būtų protinga tą rezervą kaupti. Deja, to nedarome. Priešingai – skolą didiname kiekvienais metais. Iš esmės galime sakyti, kad nesame pasiruošę kažkokiems ekonominiams sunkumams, jeigu jie mus netikėtai užkluptų.“
