Praėjusiais metais pageidavę 330 mln. eurų įvairiems projektams, šiemet parlamentarai kuklesni – kol kas surašė norų tik už 55,4 mln. eurų. Mažiau šiemet ir pasiūlymų – 38, kai pernai buvo 88.
Tuo tarpu Seimo komitetai yra pritarę įvairių ministerijų ir institucijų prašymams už 700 mln. eurų.
Tiesa, ar atsižvelgti į šiuos prašymus dėl papildomų išlaidų, spręs jau naujoji Vyriausybė.
R.Karbauskio pasiūlymai verti 21,5 mln. eurų
Daugiausiai papildomų lėšų ir taip skylėtame 2021 metų valstybės biudžete norėtų padalinti „valstiečių“ lyderis, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Jis pateikė pasiūlymų už 21,5 mln. eurų. R.Karbauskis kitų metų biudžete finansavimą papildomai labiausiai siūlo padidinti kultūros įstaigoms: kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčiui didinti prašo 15 milijonų eurų, o biudžetinių kultūros ir meno įstaigų bazinio finansavimo užtikrinimui – 5 milijonų eurų.
„Viešojo sektoriaus kultūros darbuotojų vidutinis darbo užmokestis sudaro tik 74 proc. šalies viešojo sektoriaus vidurkio“, – argumentuoja R.Karbauskis, pridūręs, kad pastaraisiais metais valstybė ir savivaldybės tikslingai skyrė papildomą finansavimą kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčiui didinti, tačiau skiriamos lėšos yra sąlyginai mažos.
Tuo tarpu papildomo finansavimo poreikį biudžetinėms kultūros ir meno įstaigoms Seimo narys grindė pandemija, dėl kurios uždraudus ar apribojus kultūros paslaugų teikimą, įstaigos susiduria su finansiniais sunkumais.
„Tai išryškino būtinybę užtikrinti tinkamą bazinį KMĮ finansavimą, vertinant ir toliau galimai ribojamus lankytojų srautus ir pasikeitusius gyventojų įpročius, kas turės ženklios įtakos įstaigų uždirbamų pajamų apimtims 2021 m., taip pat planuojant ir vykdant jų pagrindines kultūrines veiklas ir teikiant kultūros paslaugas“, – pasiūlyme rašo R.Karbauskis.
Dar 1,4 mln. eurų parlamentaras siūlo papildomai skirti knygoms ir kitiems dokumentams bibliotekose įsigyti ir autoriniam atlyginimui už jų panaudojimą. O 150 tūkst. eurų – „Tautiškos giesmės“ giedojimo iniciatyvai.
R.Karbauskio pasiūlymai pareikalautų per 21 mln. eurų, tad lėšų jis siūlo paieškoti papildomame akcizo mokestyje ir valstybės biudžeto viršplaninėse pajamose.
J.Varkalys Plungės ir Rietavo r. projektams prašo 7,8 mln. eurų
Daugiausiai pasiūlymų – dešimt – pateikė Liberalų sąjūdžio narys Jonas Varkalys, tiek į darbą baigiantį, tiek į naująjį Seimą išrinktas vienmandatėje Plungės–Rietavo apygardoje.
Parlamentaras daugiausiai finansavimo bando parūpinti būtent Plungės ir Rietavo mokykloms, medicinos įstaigoms ir t.t. Finansuoti savo prašymus jis siūlo biudžeto įplaukomis iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų arba Valstybės biudžeto įplaukų iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką.
Iš viso J.Varkalys prirašė norų už 7,8 mln. eurų, prašydamas skirti papildomą finansavimą Rietavo žirgyno infrastruktūros pritaikymui, dengto futbolo maniežo Plungėje įrengimui, Plungės ir Rietavo rajonų gimnazijų remontui, Plungės M.Oginskio dvaro pastato-žirgyno pritaikymo visuomenės reikmėms, baseino rekonstrukcijai ir net 2,5 mln. eurų universalaus sporto ir sveikatingumo komplekso statybai Plungės mieste.
„Tai vienas iš efektyviausių būdų didinti gyventojų fizinį aktyvumą, užimtumą, iniciatyvumą, socialinę integraciją regione“, – apie pastarąjį projektą rašo J.Varkalys teikdamas pasiūlymą.
K.Bartkevičius ir V.Ąžuolas sporto centro nori Mažeikiuose
Sporto ir pramogų centro pasigenda ir mišriai Seimo narių grupei priklausantis Kęstutis Bartkevičius bei „valstietis“ Valius Ąžuolas – tiesa, jie tokio statinio norėtų Mažeikiuose – ten, kur kandidatuoja per rinkimus.
„Mažeikių miestas, pritraukiantis užsienio kapitalo investicijas ir vykdantis įvairius tarptautinius projektus, būdamas aštuntu pagal dydį šalyje, turintis techninį, kultūrinį, sportinį bei žmogiškąjį potencialą, – iki šiol neturi galimybės pilnai jo atskleisti ir panaudoti. Mažeikiuose vis dar nėra sporto ir pramogų centro“, – pateiktame pasiūlyme apgailestauja parlamentarai.
Sporto ir pramogų centro statybai Mažeikiuose parlamentarai prašo skirti 3,2 mln. eurų pagal Lietuvos ateities ekonomikos DNR planą arba iš valstybės investicijų programos lėšų.
Dar vienam sporto kompleksui papildomų lėšų biudžete prašo Seimo narys Arvydas Nekrošius – sporto komplekso statybai su baseinu prie Raseinių miesto sporto mokyklos jis norėtų 1,7 mln. eurų.
K.Bartkevičius nepamiršo ir vietinio darželio – jis Vyriausybei siūlo skirti papildomai 180 tūkst. eurų Mažeikių lopšeliui-darželiui „Delfinas“.
Be to, K.Bartkevičius ir V.Ąžuolas prašo lėšų ir Mažeikių ligoninės modernizavimui. Šiuo tikslu jie registravo du pasiūlymus: viename prašo 3 mln. eurų, o kitame – dar 1,8 mln. eurų.
R.Šarknickas pinigų nori parūpinti Alytaus ligoninei ir bažnyčiai
Alytaus apygardoje kandidatuojantis „valstietis“ Robertas Šarknickas taip pat nepamiršo vietinės ligoninės. Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės chirurgijos skyriaus patalpų rekonstrukcijos darbams parlamentaras prašo skirti papildomai 1,3 mln. eurų.
Parlamentaras registravo ir antrąjį pasiūlymą, kuriame 2021 metų biudžete siūlo skirti 242 tūkst. eurų Alytaus šv. Liudviko bažnyčios avarinės būklės pastato kapitalinio remonto darbams atlikti.
O Vilniuje kandidatavęs konservatorius Algis Strelčiūnas siūlo papildomai skirti 1 mln. eurų Vilniaus miesto, kaip Lietuvos sostinės, infrastruktūrai gerinti. Kaip lėšų šaltinį jis numatęs papildomą akcizo mokestį ir valstybės biudžeto viršplanines pajamas.
E.Jovaiša prašo milijonų švietimui
Pluoštą pasiūlymų pateikė ir „valstietis“ Eugenijus Jovaiša, prašantis padidinti Lietuvos mokslo tarybos asignavimus 1,5 mln. eurų, juos skiriant MTEP plėtros priemonėms.
Antrasis parlamentaro pasiūlymas – padidinti Vytauto Didžiojo universiteto finansavimą, skiriant papildomus 4,75 mln. eurų.
Parlamentaras taip pat registravo pasiūlymus skirti papildomai 17 tūkst. eurų Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai ilgalaikiam turtui įsigyti ir Lietuvos kultūros tyrimų institutui – 50 tūkst. eurų.
Atskiri pageidavimai: nuo paminklų iki memorialo
Parlamentarai prirašė pageidavimų įvairioms kultūrinėms iniciatyvoms.
„Valstietis“ Stasys Tumėnas kitų metų biudžete prašo 50 tūkst. eurų bronzinio paminklo Teodorui Grotusui sukūrimui ir pastatymui Pakruojo Žeimelio Vienybės aikštėje.
„Valstietė“ Rima Baškienė registravo pasiūlymą Saulės mūšio pergalei skirtam memorialinio komplekso užbaigimui skirti 500 tūkst. Eur.
„Saulės mūšis, kuriuo pasiekta pasaulinės istorinės reikšmės pergalė, yra labai reikšmingas siekiant išsaugoti ir puoselėti istorinę atmintį“, – argumentuoja pasiūlyme parlamentarė.
O Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Valentinas Bukauskas siūlo iš 2021 metų DNR plano skirti 290 tūkst. eurų Varnių regioninio parko direkcijos Debesnų botaninio tako avarinės būklės likvidavimui.
Kretingos-Palangos apygardoje išrinktas Antanas Vinkus mano, kad 484 tūkst. eurų kitų metų biudžete reikėtų rasti Kretingos dvaro sodybos grafų Tiškevičių rūmų Žiemos sodo-oranžerijos modernizavimui.
Liberalas Juozas Baublys pateikė du pasiūlymus renovuoti Varėnos gydymo įstaigas: jis siūlo skirti Varėnos ligoninės pastatų renovacijos ir apšiltinimo darbams 950 tūkst. Eur., o Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centro pastatų renovacijai – 651 tūkst. Eur.
Tuo tarpu Seimo narė Irena Haase norėtų, kad papildomai 42 tūkst. Eur būtų skirta Šakių r. Kidulių pagrindinės mokyklos sporto salės remontui, o konservatorius Mykolas Majauskas registravo pasiūlymą, kuriuo siekia, jog nebūtų kitais metais apriboti biudžetiniai asignavimai nacionaliniam transliuotojui LRT.
Edmundas Pupinis papildomai prašo skirti 700 tūkst. eurų finansavimą STEAM centro steigimui Utenoje.
Parlamentarai pasiūlymus papildomam finansavimui teikia ir susivieniję.
Grupės Seimo narių (Valius Ąžuolas, Juozas Varžgalys, Viktoras Rinkevičius ir Vida Ačienė) pateikė siūlymą papildomai skirti ne mažiau kaip 2,99 mln. eurų savivaldybių atliekamai priešgaisrinei funkcijai vykdyti, prioritetiškai – nuo 2021-01-01 didėjančiam minimaliam savivaldybių ugniagesių darbo užmokesčiui mokėti, gyvybiškai būtinoms ugniagesio apsaugos priemonėms, gesinimo bei gelbėjimo įrangai įsigyti.
O kita grupė parlamentarų – Irena Šiaulienė, Dainius Kepenis, Simonas Gentvilas ir Agnė Bilotaitė – siūlo Klaipėdos universitetui papildomai skirti 400 tūkst. EUR universiteto Vitražinės salės renovacijos darbams ir 200 tūkst. EUR reikiamos įrangos įsigijimui iš valstybės skolos aptarnavimo lėšų.
-
Kaip atrodome Europoje: pagal ekonomikos atsparumą pandemijai – pirmūnai, pagal biudžeto deficitą – vidutiniokai
-
Koalicijos skirtumai: mokesčius mažinti užsimoję liberalai atsimuš į konservatorių atsargumą
-
Mindaugas Sinkevičius: 2021 metų savivaldos biudžetas: geriausias laikas judėti į priekį – dabar
-
Seimo komitetas – už biudžetininkų algos bazinio dydžio kėlimą vienu euru
-
ES susitarė dėl teisės viršenybės taisyklių, uždegančių žalią šviesą biudžeto priėmimui
-
Biudžeto ir finansų komitetas pradeda biudžeto projekto svarstymą
-
Lietuvos bankas įspėjo – pandemijai suvaldyti reikės didesnių išlaidų, nei numatė valdžia
Papildomų prašymų – beveik pusę milijardo
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį baigė svarstyti papildomų komitetų išvadas dėl ministerijų, joms pavaldžių įstaigų ir atskirų Seimo narių prašymų skirti papildomą finansavimą kitų metų biudžete.
Iš viso BFK pritarė siūlymams dėl papildomo 700 mln. eurų papildomo finansavimo.
Toliau šiuos pasiūlymus vertins Vyriausybė.
BFK duomenimis, pasiūlymams už didžiausią sumą pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybės komitetas (už beveik 276 mln. eurų) ir Kaimo reikalų komitetas – už 167,8 mln. eurų.
Savivaldybės prašo kompensuoti visą 2021 m. savivaldybių biudžetų prognozuojamų pajamų mažėjimą – t. y. 98,1 mln. eurų, taip pat centrinės valdžios sprendimais 55,1 mln. eurų padidintas savivaldybių biudžetų išlaidas dėl nemokamo antrokų maitinimo, ikimokyklinio ugdymo mokytojų atlyginimų ir minimalios mėnesinės algos kėlimo.
Be to, savivaldybių asociacija siekia įgalioti Finansų ministeriją steigti Savivaldybių paskolų ir garantijų mechanizmą, o tam reikėtų papildomai skirti 100 mln. eurų.
Tuo tarpu Kaimo reikalų komitetas pritarė papildomų lėšų skyrimui melioracijai (33,2 mln. eurų), projekto „Proveržio išmaniųjų technologijų diegimo žemės ūkio sektoriuje sukūrimo“ finansavimui ir įtraukimui į Lietuvos ateities ekonomikos DNR planą (121,4 mln. eurų), bendro Lietuvos pieno logistikos projekto finansavimui (10 mln. eurų).
Švietimo ir mokslo komitetas pritaręs pasiūlymams už maždaug 100 mln. eurų (atmetus pasikartojančius savivadybių prarastų pajamų ir padidėjusių išlaidų kompensavimus), Socialinių reikalų ir darbo komitetas – už beveik 44 mln. eurų, Aplinkos apsaugos komitetas – 4,37 mln. eurų, Europos reikalų – 3,8 mln. eurų, Sveikatos reikalų – 6,17 mln. eurų, Teisės ir teisėtvarkos – 6,89 mln. eurų, Užsienio reikalų – 2,35 mln. eurų, Žmogaus teisių – 301 tūkst., Kultūros komitetas – apie 33 mln. eurų,
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pritaria siūlymui padidinti Vidaus reikalų ministerijai numatytus asignavimus bendra 64,6 mln. tūkst. eurų suma (PAGD – 17,6 mln. eurų, VSAT – 23,9 mln. eurų, Policijos dep. – 13,6 mln. eurų, VST – 3,5 mln. eurų, FNTT – 320 tūkst. eurų, Migracijos dep. – 787 tūkst. eurų, VRM – 4,9 mln. eurų).
Kitų metų biudžeto deficitas – 5 proc.
Finansų ministerijos parengtame 2021 metų biudžeto projekte numatomas valstybės biudžeto deficitas – 5 proc.
Planuojamos 2021 metų valstybės biudžeto pajamos –11,385 mlrd. eurų, įskaitant 2,26 mlrd. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų, išlaidos – 15,49 mlrd. eurų.
Finansų ministras Vilius Šapoka tvirtino, kad mokestinių pokyčių nebus imamasi, kol atsigaus ekonomika, o faktinį biudžeto deficitą lems įvairios aplinkybės, tokios kaip pandeminė situacija, geopolitinės įtampos.
Pasak ministro, stengtis staigiai pasiekti 3 proc. nuo BVP valstybės biudžeto deficitą Lietuvai būtų pernelyg skausminga, nes Vyriausybė nebegalėtų įgyvendinti ankstesnių finansinių įsipareigojimų.
Tuo tarpu dar didesnis 2021 metų biudžeto deficitas – pavyzdžiui, 7 proc. – reikštų, kad skola pradeda nevaržomai augti, o tai galėtų pabloginti ir Lietuvos kredito reitingus, kurie lemia skolinimosi kainą. Vadinasi, išaugtų skolos aptarnavimo išlaidos.
Visgi ekspertai abejoja, kad biudžeto deficitas kitais metais gali siekti tik 5 proc. ir mano, kad pajamų bus surinkta mažiau nei planuojama.
2021 metų valstybės biudžeto projekte naujų mokesčių nėra numatyta, bet išlaikomi anksčiau prisiimti įsipareigojimai didinti kai kurias išmokas – dešimčia eurų iki 70 eurų didėja vaiko pinigai visoms šeimoms ir iki 110 eurų daugiavaikėms ir auginančioms neįgaliuosius.
Minimali mėnesinė alga „ant popieriaus“ kyla 35 eurais: nuo 607 eurų iki 642 eurų. Vidutinė senatvės pensija dėl indeksavimo paauga nuo 377 eurų iki 404 eurų, senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 399 iki 429 eurų.
2021 metų biudžeto išlaidų daugiausia tenka keturiems banginiams, kuriems išlaidos palyginus su 2020 metais didėja – socialinei apsaugai išlaidos kyla 783 mln. eurų, sveikatos apsaugai – 396 mln. eurų, ekonomikai – 1,06 mlrd. eurų ir švietimui – 683 mln. eurų. Ekonomikoje daugiausiai skiriama DNR planui.
Daugiausiai išlaidos paauga ekonomikai – ateities ekonomikos DNR planui, kuris didžiąja dalimi finansuojamas europinėmis lėšomis. 2021 m. išlaidos naujų Ateities ekonomikos DNR plano veiksmų įgyvendinimui sudarys 1,6 mlrd. eurų (3,2 % BVP), iš jų 813 mln. eurų (1,6 % BVP) bus finansuojama RRF lėšomis.
Tačiau būsima premjerė Ingrida Šimonytė žada, kad šios numatytos išlaidos bus peržiūrėtos. O Lietuvos bankas savo išvadoje atkreipia, kad jeigu visa numatyta lėšų iš RRF suma nebus gauta, o išlaidos, susijusios su Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimu, patirtos, tai gali padidinti 2021 m. valdžios sektoriaus deficitą.
Pirmas biudžeto svarstymas numatytas lapkričio 24-ąją, antrasis – gruodžio 17-ąją, o tada po kelių dienų vyks priėmimas.
