Vyriausybė vienbalsiai pritarė biudžetui ir jį siunčia Seimui. Premjeras Saulius Skvernelis tikino, kad atliktas didžiulis darbas, ir dėkojo ministrams: „Biudžetas keliaus į Seimą, po pateikimo grįš čia, tada turėsime dar iššūkį subalansuoti.“
„Ateinančių metų biudžetas tikrai yra realistinis ir subalansuotas ir puikiai žinote, kad skatinantis lėšas naudoti efektyviau. Ir didžioji papildomų lėšų dalis yra skirta būtent skurdui mažinti“ , – Vyriausybėje kalba finansų ministras Vilius Šapoka.
Jis įspėja, kad tarptautinė ekonominė aplinka prastėja, visos tarptautinės organizacijos atkreipia dėmesį mažindamos prognozes ir ateityje jas ketina peržiūrėti mažėjimo kryptimi – turime būti budrūs.
„Turime užtikrinti stabilumą ir fiskalinę drausmę“, – kalbėjo ministras ir žadėjo 0,2 proc. biudžeto perteklių.
Subalansuotas biudžetas – didinant mokesčius ir perkeliant lėšas iš vienų sričių kitoms.
Kad surinktų didesnį biudžetą, Finansų ministerija surašė ne tik visus mokesčių padidinimus, kuriuos teikė pati, bet ir tas iniciatyvas, kurios kilo Seime – nauji mokesčiai bankams ir prekybininkams jau kitąmet koreguotų pirkėjų įpročius.
Dėl naujų mokesčių dar planuojama diskutuoti, jei diskusijos nepavyks – gali tekti mažinti suplanuotas išlaidas.
Net ir ambicingo išlaidų augimo nepakanka visiems pažadams įgyvendinti.
Vaiko pinigai taip ir lieka mažesni, nei sutarta koalicijos sutartyje, o prezidento Gitano Nausėdos siūlymas didinti pensijas labiau kol kas lieka neišgirstas. Net ir be to socialinei sričiai išlaidų augimas numatomas didžiausias.
S.Skvernelis bankų ir prekybininkų mokesčiams pritaria
S.Skvernelis patikino, kad biudžetas yra socialiai orientuotas, ir didžiausia išlaidų dalis tenka socialinei apsaugai, daugiausia tai susiję su pensijų indeksavimu ir kėlimu sparčiau nei kyla vidutinis darbo užmokestis. Jis vardijo, kad didės dauguma socialinių išmokų.
„Esame atsakinga Vyriausybė, laikomės fiskalinės drausmės, nesame populistų Vyriausybė, jaučiame atsakomybę už ateitį“, – tikino, kad biudžetas subalansuotas, S.Skvernelis.
Daugumoje sričių skaičiuojamas augimas, S.Skvernelis išskyrė gynybą, viešąją tvarką ir visuomenės apsaugą, sveikatos apsaugą, kultūrą, švietimą.
„Ar visi bus patenkinti – taip niekada nebus, bet turime subalansuotus sprendimus“, – patikino S.Skvernelis. Jis pažymėjo, kad gebėjimas subalansuoti šį biudžetą parodys valdančiosios daugumos ir koalicijos stiprumą.
Kalbėdamas apie darbuotojų atlyginimus, premjeras akcentavo, kad nors mažiau, NPD lengvata vis tiek didėja.
„Esu šalininkas, kad tas augimas būtų didesnis, nes vis tik tai skatina žmones dirbti, užsidirbti ir tokiu būdu gausinti pajamas“, – kalbėjo premjeras.
Akcizų kėlimas, anot jo, skirtas ne pirmojo būtinumo prekėms, kurių vartojimas sukelia sunkių pasekmių sveikatos apsaugos srityje, ir tuomet tenka finansuoti išlaidas iš privalomojo sveikatos draudimo fondo.
Kalbėdamas apie bankų ir „stambiosios prekybos“ mokestį, S.Skvernelis teigė, kad neformaliai Vyriausybė yra linkusi šiems mokesčiams pritarti.
„Taip, Vyriausybė neformaliai yra įvertinusi šitas Seimo iniciatyvas. (…) Vyriausybė yra sutarusi, kad pritarsime, diskusijos dar tikrai nėra baigtos, nes įregistruotiems projektams dar turime ir pastabų, galėsime patobulinti“, – sako S.Skvernelis.
V.Šapoka papildė, kad dėl bankų turto ir prekybininkų apyvartos mokesčių galutiniai sprendimai dar nepriimti.
„Galutinis taškas nėra padėtas. Seime yra registruoti siūlymai, iš esmės galima tą diskusiją pradėti. Bet Seime būtina sušaukti visas suinteresuotas puses. Man kaip finansų ministrui yra ypač svarbu, kad kiekvienas būtų išgirstas ir galėtume priimti geriausią sprendimą“, –sakė V.Šapoka.
Prezidento G.Nausėdos pasiūlymai labiau apmokestinti individualią veiklą, sparčiau didinti pensijas, pasak S.Skvernelio, bus įvertinti Seime, Vyriausybė pateiks išvadas.
Premjeras patvirtino, kad matomos rizikos dėl pasaulio ekonomikos, tačiau, anot jo, tai netrukdys didinti biudžeto išlaidų.
„Nematome tendencijų, dėl kurių kalbėtume apie diržų veržimąsi“, – nuramino premjeras.
Jis vardijo, kad didesnes pajamas į biudžetą leis pasiekti augantis vartojimas, ES paramos efektyvus panaudojimas, investicijų pritraukimas.
Premjeras patikino, kad nėra galimybių skolintis daugiau tam, kad skolomis būtų finansuojamos išlaidos – tą riboja fiskalinės drausmės taisyklės.
„Mūsų išlaidos yra ribotos ir išlaidų negalime padengti jokiomis kitomis priemonėmis“, – sako premjeras.
Ateityje kalba apie kasmetinį automobilių ir visuotinį NT mokestį
Vyriausybė kitų metų biudžete užsibrėžė 29 mln. eurų surinkti iš kontroversiškai vertinamo automobilių taršos mokesčio.
V.Šapoka akcentavo, kad daugelis šalių jau turi kasmetinius automobilių mokesčius, ir jis signalizavo, kad ateityje išlaikyti taršų automobilį bus brangu.
„Kalbant apie kasmetinį mokestį automobiliams, tiek apie visuotinį NT mokestį – ateityje tai yra neišvengiamas dalykas“, – kalbėjo V.Šapoka ir akcentavo, kad gyventojai turėtų tam ruoštis.
Pasak jo, jei šiemet nebūtų įvestas automobilių registracijos mokestis, Lietuvai grėstų šimtamilijoninės baudos už taršą – o jos kliūtų visiems gyventojams, ne tik teršėjams.
„Šitas pirmas žingsnis nukreiptas į gyventojų elgsenos pokyčius. Manau, žengus šitą žingsnį, gyventojai išgirs ir svarstydami apie savo ateities transporto priemonę įvertins tai, ko valstybė siekia. Turime prisidėti prie kovos su tarša“, – akcentavo ministras.
O pirkdami būstą gyventojai, anot ministro, neturėtų rinktis paties brangiausio įperkamo varianto.
„Gyventojams yra laiko pasiruošti prieš priimant ilgalaikius sprendimus – įsivertinti, kad ateityje gali atsirasti visuotinis NT mokestis“, – sako V.Šapoka.
Išlaidos auga sparčiau nei ekonomika – perskirstymas augs
Vien valstybės biudžete (be socialinės apsaugos fondų) išlaidos sudarys 12,6 milijardo eurų, ir bus 8 proc. didesnės, pajamos augs 9 proc., iki 11,5 mlrd. eurų.
Sparčiau augs „Sodros“, privalomojo sveikatos draudimo fondo, savivaldybių biudžetai, jie ištemps bendrą viešojo sektoriaus balansą iki planuojamo 0,2 proc. BVP pertekliaus. Vidutiniškai visų biudžetų išlaidų suma bus 9,2 proc. didesnė nei šiemet.
V.Šapoka akcentavo, kad perskirstymas per biudžetą kitąmet pasieks 32 proc. BVP, tą lems mokestinės priemonės, taip pat efektyvesnė kova su šešėliu.
Planuojamas išlaidų augimas reikšmingai atitrūkęs nuo kitų metų ekonomikos prognozių – pati Finansų ministerija vertina, kad to meto kainomis (įskaičiuojant infliaciją) BVP kitąmet augs 5,2 proc.
Sparčiau nei ekonomika augantis biudžetas turėtų lemti, kad per biudžetą perskirstoma BVP dalis bus didesnė.
Biudžete nėra siūlytų pensijų, sutartų vaiko pinigų
Susumavus visus išlaidų augimą, kitąmet valstybė išleis 1,3 milijardo eurų daugiau. Didžiausia šios sumos dalis planuojama socialinei apsaugai – 761 milijonas eurų.
Numatoma, kad senatvės pensija kitąmet augs 8,11 procento, ir vidutinė pensija sieks 374 Eur (šiemet – 345 Eur). Biudžete neatsižvelgta į prezidento G.Nausėdos pasiūlymą pensijas auginti papildomu 1,83 proc. punkto (prie vidutinės pensijos prisidėtų maždaug 3,5 Eur). Net ir esamam pensijų augimui reikės papildomų 327 mln. eurų.
Vaiko pinigų didinimui numatyti 149 milijonai eurų, tačiau patys vaiko pinigai siūloma, kad siektų 60 eurų visiems vaikams ir 100 eurų neįgaliesiems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams.
15min primena, kad Seimo valdančioji koalicija sutartyje numatė siekti vaiko pinigus didinti iki 70 eurų.
Daugiau lėšų numatyta beveik visoms kitoms išmokoms: 73 mln. eurų papildomai skirta nedarbo draudimo ir dalinio darbo išmokoms, 57 mln. eurų – ligos, motinystės ir pan. išmokoms.
Itin reikšmingai, 11,9 proc., arba 350 mln. eurų, kitąmet augs savivaldybių biudžetai.
Algos smarkiai didės viešajame sektoriuje
Viešojo sektoriaus darbuotojai kitąmet galės džiaugtis itin smarkiai išaugusiais atlyginimais, kadangi smarkiai – 21–40 proc. – didinami minimalūs koeficientai A, B ir C lygio pareigybėms, be to, didėja ir bazinis dydis (nuo 173 iki 176 Eur). Tad A lygio pareigybėms algos augs 240 eurų, B lygio – 180 eurų, o C lygio – 130 eurų, suskaičiavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Tačiau kiek sumažinta kintamoji atlygio dalis (tarnautojams ji galės siekti iki 40 proc., vietoje 50 proc.).
Kiek žadėta, didės ir minimali alga – kitąmet į rankas minimumas padidės 41 euru, iki 437 Eur.
Vyriausybė pritarė, kad kitąmet atsirastų 32 proc. GPM tarifas, ir neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) būtų keliamas iki 350 eurų, ne iki 400 eurų, kaip numatyta anksčiau.
Vyriausybė pritarė, kad dienpinigiams taikomas koeficientas būtų didinamas nuo dabartinių 1,3 minimalaus atlyginimo (MMA) iki 1,65 MMA, šis rodiklis itin svarbus transporto sektoriuje dirbantiems darbuotojams. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis tikino, kad tai yra tarpinis subalansuotas sprendimas, pasiektas pusantrų metų diskutuojant dėl socialinių garantijų didinimo, mat būta siūlymų rodiklį didinti ir iki 2 MMA.
Vidutinio darbo užmokesčio augimą Finansų ministerija prognozuoja ties 7,4 proc.
Aplinkos apsauga atsiliks nuo ekonomikos
Trims sritims – aplinkos apsaugai, bendroms valstybės paslaugoms, viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai – kitąmet išlaidos augs mažiau nei augs ekonomika.
Aplinkos apsaugai numatyti 1,47 proc. didesni asignavimai, bendroms valstybės paslaugoms išlaidos augs 2,1 proc., o viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai – 4,49 proc.
Palyginimui, socialinei apsaugai skiriamų lėšų augimas sudaro 14 proc. jis dvigubai lenkia augimą bet kurioje kitoje srityje. Antra pagal lėšų augimą – kultūra ir religija, čia pridėti 7,8 proc.
Mokesčių didinimas – nuosaikių priemonių paketas
Finansų ministerija vertina, kad pasiūlyti mokestiniai pakeitimai yra nuosaikių priemonių paketas prisiimtiems įsipareigojimams įvykdyti. Mat nė vienos atskiros priemonės įtaka biudžetui nėra labai reikšminga.
Visas pasiūlytas priemones – tarp jų akcizai alkoholiui, kaitinamajam tabakui, degalams, NT mokestis ir kt. – galima atrasti 15min pateiktoje lentelėje.
Įspūdingas rezervas kaupiamas už paskolas
Vyriausybė nepraleidžia progos pasigirti, kad 2020 metų pabaigoje sukauptas rezervas pasieks net 1,690 mlrd. eurų – paaugs nuo 2,2 iki 3,3 procento bendrojo vidaus produkto. Tačiau augimas numatomas, kai viešieji finansai bus kone subalansuoti – perteklius sieks 0,2 proc. BVP.
Tai reiškia, kad kone vieną procentą bendrojo vidaus produkto teks pasiskolinti vienoje kišenėje, rezervą kaupiant – kitoje.
„Turime užtikrinti rezervus, kad atsitikus nenumatytoms situacijoms Lietuva būtų pasirengusi bet kokiems šokams“, – teigia V.Šapoka.
Rezervai kaupiasi perteklių skaičiuojančioje „Sodroje“, Privalomojo sveikatos draudimo fonde, ilgalaikių darbo išmokų ir garantiniame fonde, Rezerviniame fonde. Tuo metu valstybės biudžete „minusas“ kitąmet sudarys 1,1 milijardo eurų – jis bus padengiamas skolinantis.
Vyriausybė 2020 metais planuoja skolintis apie 2,7 mlrd. eurų. Didžiausią dalį užsienio skolos grąžinimų sudaro 2020 metų vasarį išperkama 1,33 mlrd. eurų euroobligacijų emisija, kurios išpirkimui lėšos sukauptos 2019 metais.
N.Mačiulis įžvelgia didelę ekonominę klaidą
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis patikina, kad sveikinti didesnio biudžeto neleidžia vienas dalykas – dėl jo papildomais mokesčiais ekonominių sunkumų akivaizdoje bus smaugiami dirbantieji.
„Iš esmės neigiamai vertinčiau, nes ekonominė aplinka išlieka labai sudėtinga, matome, prekybos konfliktas tarp JAV ir Kinijos slopina daugelį pasaulinių didžiųjų ekonomikų, Vokietija yra recesijoje, jau neigiamos pasekmės jaučiamos ir Lietuvos ekonomikai“, – sako N.Mačiulis.
Jis vardija, kad pastaraisiais mėnesiais itin sumažėjo pramonės augimas, o eksportas netgi pradėjo mažėti.
„Tame kontekste prislopinti vidaus paklausą visa puokšte didesnių mokesčių yra labai klaidingas sprendimas. Tai būtų prociklinė fiskalinė politika, kuri ekonomikos augimo lėtėjimą dar labiau prislopintų ir galimai nustumtų į stagnaciją, jei ne į recesiją“, – įspėja N.Mačiulis.
Jis siūlytų biudžetą didinti ne naujais mokesčiais, o susitaikyti ir priimti didesnį biudžeto deficitą.
„Neplanuoti biudžeto pertekliaus, nesiveržti fiskalinių diržų tuomet, kai yra galimybė pasiskolinti už neigiamas palūkanas Lietuvai. Mes šitą pamoką turėjome labai gerai įsisavinti 2009 metais. Perteklinis fiskalinis taupymas, fiskalinių diržų veržimas tuomet, kai ekonomikos augimas lėtėja, kai patiriamas nuosmukis, dar labiau sustiprina neigiamas ekonomine tendencijas, didesnę dalį gyventojų ir įmonių įstumia ir šešėlį ir biudžeto pajamos dėl didesnių mokesčių visai neauga“, – sako N.Mačiulis.
Jis skaičiuoja, kad pusės procento biudžeto deficitas leistų biudžete turėti papildomus 350 mln. eurų, „nemokamų pinigų“ pagalba būtų galima pasiekti visus norimus tikslus, „neužverčiant gyventojų ir įmonių didesniais mokesčiais“.
Jis taip pat abejoja ir V.Šapokos pozicija, kad Lietuva vis dar auga virš ekonomikos potencialo.
„Pasižiūrėkime, kaip atrodo patys naujausi eksporto duomenys ir kaip atrodo Vokietija. Tuoj to augimo visiškai neliks. Mes negalime žiūrėdami į praeitį sakyti, kad mes augame virš potencialo“, – sako N.Mačiulis.
Pasak jo, ekonominė realybė kitąmet bus kitokia, augimo virš potencialo nebus, gali netgi augti nedarbas: „Šiame kontekste užversti dirbančiuosius asmenis didesniais mokesčiais yra tikrai didelė ekonominė klaida.“
