Koronaviruso sukelta pandemija skaudžiai smogė ekonomikai ir valstybės biudžetui.
Kovo mėnesį biudžeto pajamos buvo 95,6 mln. eurų (13,8 proc.) mažesnės, nei planuota.
Iš viso, kaip dabar skaičiuoja FM ekspertai, į valstybės biudžetą šiemet galėtų būti nesurinkta apie 1,2 mlrd. eurų numatytų pajamų.
Leido skolintis papildomai
Kovo 17 dieną Seime pakeistas 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas, kuriame padidintas Vyriausybės skolinimosi limitas.
Pasak FM atstovų, tokiu būdu, esant nepakankamam valstybės biudžeto pajamų surinkimui ir papildomoms išlaidoms dėl COVID-19, Vyriausybei suteikta teisė papildomai pasiskolinti 5 mlrd. eurų, užtikrinant savalaikį biudžeto išlaidų finansavimą, valstybės skolos refinansavimą, valstybės piniginių išteklių srautų subalansavimą ir išlaidų, susijusių su ekonomikos skatinimo ir koronaviruso plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonėmis, padengimą.
Kaip nurodė FM, siekdama užtikrinti valstybės iždo likvidumą, valstybės išlaidų finansavimą ir prisiimtų skolinių įsipareigojimų vykdymą, skolinasi įvairiomis priemonėmis.
Nuo kovo 2 dienos Vyriausybės vertybinių popierių aukcionuose iš viso buvo pasiskolinta 666 mln. eurų (nuo metų pradžios – 947 mln. eurų).
2020 metų naujų skolinių įsipareigojimų vidutinė svertinė palūkanų norma yra 0,437 proc.
Gali tekti skolintis daugiau kaip pusė biudžeto
FM skaičiuoja, kad šiemet gali reikėti skolintis nuo 6,7 iki 7,3 mlrd. eurų.
Patvirtintos 2020 metų valstybės biudžeto pajamos su Europos Sąjungos (ES) parama siekia daugiau kaip 11 mlrd. 530 mln. eurų.
Vidaus rinkoje prognozuojama skolintis apie 1,8 mlrd. eurų (įskaitant jau nuo metų pradžios pasiskolintus 0,9 mlrd. eurų) išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius (obligacijas) aukciono būdu.
Iš tarptautinių finansų institucijų planuojama pasiskolinti apie 1,5 mlrd. eurų (įskaitant jau pasiskolintus 1,3 mlrd. eurų).
Užsienio kapitalo rinkose, išleidžiant euroobligacijų emisijas, skolintis planuojama apie 3,4–4 mlrd. eurų (įskaitant jau pasiskolintus 2 mlrd. eurų).
„Realus skolinimosi poreikis priklausys tiek nuo patvirtintų papildomų išlaidų, tiek nuo COVID-19 sukeltų neigiamų pasekmių valstybės finansams ir pinigų srautams“, – nurodė FM atstovai.
Realus skolinimosi poreikis priklausys tiek nuo patvirtintų papildomų išlaidų, tiek nuo COVID-19 sukeltų neigiamų pasekmių valstybės finansams ir pinigų srautams.
Skola išaugs iki 22 mlrd. eurų
Valdžios sektoriaus skola 2019 metų pabaigoje sudarė 36,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba 17,5 mlrd. eurų.
Kaip skaičiuoja FM, šiemet skola metų pabaigoje gali sudaryti nuo 46,8 proc. iki 50,6 proc. BVP – nuo 22 iki 22,6 mlrd. eurų.
Šiemet skola metų pabaigoje gali sudaryti nuo 46,8 proc. iki 50,6 proc. BVP – nuo 22 iki 22,6 mlrd. eurų.
FM nurodė, kad nominalu valstybės skola didžiausia buvo 2019 metų pabaigoje, kai siekė 17,5 mlrd. eurų.
Procentais nuo BVP – 2015 metais, kai sudarė 42,6 proc. BVP.
FM atstovų teigimu, 2021 metų valstybės biudžetas bus pradėtas rengti liepos mėnesį, atnaujinus makroekonomines prognozes ir įvertinus COVID-19 pasekmių įtaką šių metų rodikliams.
„Todėl komentuoti dėl kitų metų biudžeto dydžio dar per anksti“, – tikino FM.
Siūlymus pateiks ir G.Nausėda
Tiek premjeras Saulius Skvernelis, tiek valdančiųjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis tikina, kad biudžetas nebus „karpomas“.
O kas toliau?
Buvusi finansų ministrė Seimo Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė sakė, kad 2008–2009 metais, kai mūsų ekonomika patyrė labai didelį nuosmukį, irgi buvo daug diskusijų apie tai, ką daro Baltijos šalių vyriausybės: kodėl mažina išlaidas, didina mokesčius, kodėl nesielgia atvirkščiai.
Tačiau, anot jos, tąsyk buvo vienas didelis skirtumas nuo to, ką turime dabar, – nebuvome įsivedę euro.
„Ir šalies galimybės pasiskolinti vien jau tam, kad vykdytų tuos įsipareigojimus, kurie yra priimti biudžete, – jau nekalbant apie kažkokias papildomas išlaidas, kurios tokiais atvejais paprastai būna, buvo tiesiog neegzistuojančios. Tai dabar ta situacija yra visiškai kitokia. Lietuva yra euro zonoje ir turi galimybę išvengti to prociklinio poveikio ekonomikai. Tai yra mokesčių didinimo arba išlaidų mažinimo. Todėl, kad gali bandyti įsipareigojimus vykdyti skolon. Skola bent jau šiuo metu kainuoja gana nuosaikiai“, – aiškino parlamentarė.
Tačiau klausimas – o kas toliau? I.Šimonytė pažymėjo, kad po to visiems reikės kažkaip iš tos situacijos išeiti.
Ji akcentavo, kad jeigu Lietuvos skola, kaip prognozuoja Vyriausybė, šių metų pabaigoje bus pasiekusi pakankamai aukštą lygį, skaičiuojant procentais nuo BVP, kyla klausimas, kaip ateityje galėsime kalbėti apie įsipareigojimų ar reformų vykdymą, išlaidų didinimą.
„Akivaizdu, kad problemos bus ateities Vyriausybėms, kas jos bebūtų. Tos dilemos bus ganėtinai sudėtingos. Todėl kad galima įsivaizduoti, jog viską visada galima spręsti skolon tol, kol nepasiekei Mastrichto kriterijaus, kuris yra 60 proc. nuo BVP skolos. Bet mes truputį kitaip turime skaičiuoti“, – mano I.Šimonytė.
Akivaizdu, kad problemos bus ateities Vyriausybėms, kas jos bebūtų. Tos dilemos bus ganėtinai sudėtingos.
Ji minėjo, kad Lietuvos demografinė situacija yra bloga. Jei niekas nesikeis, po 20 metų turėsime pakankamai didelių įtampų, susijusių su pensijų sistema.
Nors teoriškai jos modelis tvarus, kaip teigė I.Šimonytė, paaiškės, kad socialiai jis yra gana netvarus.
Esą finansinis tvarumas pasiektas su ta prielaida, kad pensijos po 20–30 metų galės siekti apie 25–27 proc. nuo dirbusiojo atlyginimo. Dabar pensijos siekia apie 40 procentų nuo buvusio darbo užmokesčio.
Yra rizika, kad tuomet valstybei gali tekti skolintis, jog galėtų mokėti pensijas.
„Tai vienas dalykas, kada tu išeini iš starto pozicijos, kur tavo skola yra 30 proc. Visiškai kita, kai tu išeini iš pozicijos, kur tavo skola yra jau 60 ar gal ir daugiau procentų“, – pabrėžė I.Šimonytė.
Tai vienas dalykas, kada tu išeini iš starto pozicijos, kur tavo skola yra 30 proc. Visiškai kita, kai tu išeini iš pozicijos, kur tavo skola yra jau 60 ar gal ir daugiau procentų.
Reikia sisteminių sprendimų
Jeigu, kaip projektuojama, ekonomika „neatšoks“ – visi netekimai nebus kompensuoti galbūt per kitus metus, nuosmukis bus ilgesnis, tad, kaip sako I.Šimonytė, kyla klausimas, kas bus daroma, kad ekonomikos pagrindai sustiprėtų, galėtų atsirasti pajamos iš ekonomikos kitame ciklo etape.
Jos vertinimu, kol kas apie tai mažai kas pasakyta.
I.Šimonytei atrodo, kad pirmiausia turėtų būti įvertinta, kiek iš viso mes galime skirti to vadinamojo ekonominio stimulo ir kokiomis priemonėmis jį išnaudoti.
Kiek stimulo turėtų būti išlaidoms, kokios jos turėtų būti, kiek gali būti mažinami mokesčiai.
„Nes dabar kas vyksta? Vyriausybė atėjo, pasakė: „Trenksim 5 milijardus“, prezidentas pasakė: „Dar aš, va, trenksiu 500 milijonų“. Betrūko tik, kad išeitų opozicija ir pasakytų: „Mes irgi norime kokius 300 milijonų padalinti“.
Ta prasme nėra jokio bendro vaizdo, ką mes už tą skolos padidėjimą iš viso norime padaryti. Tiesiog yra daug kažkokių pavienių iniciatyvų. Kažkas sugalvojo kažkokius pinigus pamokėti neva vartojimo palaikymui, bet kažkodėl rugpjūčio mėnesį, kaip, tarkime, su tomis 200 eurų išmokomis yra.
Tarkime, gyventojų pajamų mokestį mažinti – gal pusei metų, gal dar kažkaip. Nors puikiai yra aišku, kad po to grįžti į didesnį mokestį, ypač – jeigu krizė bus nepasibaigusi, bus be galo sunku. Mes ilgą laikotarpį nedarėme nieko kito, kaip tik plovėm savo viešųjų finansų pamatus“, – įsitikinusi I.Šimonytė.
Vyriausybė atėjo, pasakė: „Trenksim 5 milijardus“, prezidentas pasakė: „Dar aš, va, trenksiu 500 milijonų“. Betrūko tik, kad išeitų opozicija ir pasakytų: „Mes irgi norime kokius 300 milijonų padalinti“.
Buvusi finansų ministrė aiškino, kad visą laiką lenktyniaujame dėl to, kaip turėti kuo mažesnę valstybę pajamose ir kuo daugiau prižadėti išlaidose.
Kai įvyksta panašios krizės, susiklosto paradoksali situacija.
Pasak I.Šimonytės, mūsų stimulo paketas, vertinamas procentais nuo BVP, tarp Baltijos šalių yra mažiausias. Bet mūsų skolos padidėjimas ir biudžeto deficitas santykiu nuo BVP su tuo paketu esą bus didžiausias.
„Tai tiesiog liudija, kad mūsų viešieji finansai yra silpni. Nepaisant visos tos retorikos, kurią čia Vyriausybė labai mėgsta transliuoti – kad, štai, kokie rezervai buvo sukaupti didingi ir kaip čia mes buvome krizei pasiruošę.
Juk vis viena mes tai krizei užsiauginsime skolą tiek pat, kiek užsiauginome 2009 metais. Taip, nereikės mažinti išlaidų, taip, nereikės didinti mokesčių. Bet vis viena skolos prieaugis bus beveik toks pat, koks tada buvo prie 14 proc. nuosmukio. Šiandien dar 14 proc. nuosmukio kol kas niekas neprognozuoja šiems metams“, – komentavo parlamentarė.
Juk vis viena mes tai krizei užsiauginsime skolą tiek pat, kiek užsiauginome 2009 metais.
I.Šimonytė pastebėjo, kad Lietuva yra maža, atvira ekonomika. Smunkame, kai kiti užsidaro, ir atsistatysime, kai kiti pradės labiau leisti pinigus.
Tačiau tai nereiškia, kad mums patiems nieko nereikia daryti, jeigu daryti galime. Bet vėlgi, parlamentarės nuomone, tai nereiškia, kad galime įsiskolinti ir prisivartoti tiek, kad ekonomika atsigautų.
I.Šimonytė akcentavo, kad negalime savęs už plaukų, kaip tas Miunhauzenas, iš pelkės išsitraukti, todėl, kad esame maži ir daug vartojame to, ką atsivežame, ką ne mes gaminame.
Visko, ką pagaminame, mes irgi negalime suvartoti, nes žmonėms tiesiog nereikia tiek baldų, drabužių, net maisto suvalgyti tiek, kiek pagaminame, negalime.
„Iš esmės mes esame labai priklausomi nuo eksporto rinkų ir nuo to, kaip ten klostysis situacija, kokius stimulus ten taikys vyriausybės savo ekonomikoms, ir per tą mokią paklausą tiesiog pakeldamos taip pat ir paklausą mūsų prekėms. Tai dabar, man regis, labiausiai stokojama tokio bendro matymo, ką čia norima padaryti. Nes dabar toks vaizdas, kad kiekvienas nori padalinti.
Galime pasiskolinti, tai pasiskoliname, ir daliname. O ką už tuos padalintus pinigus mes galiausiai turėsime, kaip mes išeisime iš tų dalykų, ar išvis galėsime išeiti, o gal jau bus tiesiog taip, kad žmonės sakys: „Ne, dalinkite ir toliau“? Vietoj to, kad būtų daromi kažkokie sisteminiai sprendimai, tarkime, kad ir su tais pačiais pensininkais, tai geriau numesti tokią vienkartinę dovanėlę ir paskui pasakyti, kad jeigu būsite geri, gal ta dovanėlė bus ir nevienkartinė“, – kritikavo I.Šimonytė.
O ką už tuos padalintus pinigus mes galiausiai turėsime, kaip mes išeisime iš tų dalykų, ar išvis galėsime išeiti, o gal jau bus tiesiog taip, kad žmonės sakys: „Ne, dalinkite ir toliau“?
Reikia ir raudonų linijų
Buvusi finansų ministrė, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narė Rasa Budbergytė sakė, kad jau dabar valstybės skola yra padidėjusi.
Socialdemokratė svarstė, kad pasiekus Seimo palaimintą papildomo 5 mlrd. eurų skolinimosi limitą gali reikėti skolintis ir daugiau.
„Kadangi auga mūsų ne tik pati skola, bet auga vadinamieji aptarnavimo kaštai. Mes turime vis daugiau ir daugiau mokėti už juos. Tai, reiškia, ir tie viešieji finansai panaudojami ne viešiesiems gėriams sukurti, bet panaudojami tiesiog sumokėti tam, kas skolina“, – komentavo ji.
Pasak R.Budbergytės, turėsime finansuoti didėjantį valstybės biudžeto deficitą. Išlaidos yra didesnės nei pajamos, nes mokesčių nebemoka įmonės, esančios ekonominiame sąstingyje.
Jeigu pandemija nesiliaus ir bus antroji susirgimų didėjimo banga, apie ką kalba kai kurie ekspertai, neapibrėžtumas sumažins vidaus vartojimą.
„Turėsime situaciją tokią, kad viešieji finansai iš tiesų pravalgomi. Aš nesakau, kad tai yra blogai. Žmonės turi ir valgyti. Tačiau jeigu mes didiname valstybės skolą, tai bent jau dalis viešųjų finansų turi būti skirta mūsų BVP auginimui. Kol kas tai, kad išdalijome pusę milijardo smulkiems investiciniams projektams, jog turėtumėme darbo vietų, per savivaldą, aš nematau, kad čia mes kaip nors BVP auginame. Mes to BVP neauginame. O juk kalbant apie valstybės skolą yra labai svarbu, koks santykis yra su BVP“, – akcentavo R.Budbergytė.
Turėsime situaciją tokią, kad viešieji finansai iš tiesų pravalgomi.
Jos nuomone, jeigu tokios mažos, atviros ekonomikos šalies, kaip Lietuva, skola auga, reikia labai pagalvoti apie tai, kad dovanų lietus turi baigtis.
R.Budbergytės teigimu, ši krizė, ekonomistų vertinimu, yra tokia, kai taupymo politikos priemonės nėra geros.
Ji svarstė, kad jeigu po rinkimų naujai valdančiajai daugumai tektų veržtis diržus ir naudoti tuos pačius įrankius, kurie konservatorių naudoti per praėjusią ekonomikos krizę, mes padarytumėme daugiau žalos.
„Tačiau, manau, kad šiuo metu jau reikia galvoti apie tai, kiek mes iš tiesų galime leisti išlaidauti. Aš tiesiog noriu pasakyti, kad turi būti tam tikros raudonos linijos apibrėžtos, kiek mes galime skolintis ir kiek mūsų valstybės skola gali būti nuo mūsų BVP procentais.
Jeigu Mastrichto kriterijai yra 60 proc., tai ar mes apsiribosime tuo, ar sakysime, kad šitoje situacijoje gali būti 70 proc., o gal 100 proc.? Bet mes turime aiškiai žinoti, kad tokiu atveju, jeigu mes taupymo režimą vėl įjungsime, tai mes sustabdysime visą ekonomikos raidą. Ir iš tiesų bus ne tik ateinančiai Vyriausybei blogai ir reikės „karpyti“ viešąsias išlaidas, bet apskritai sustos visas Lietuvos gyvenimas, progresas, viskas. Aš labai tikiuosi, kad iki to mes neturėtumėme nueiti“, – pabrėžė R.Budbergytė.
Turi būti tam tikros raudonos linijos apibrėžtos, kiek mes galime skolintis ir kiek mūsų valstybės skola gali būti nuo mūsų BVP procentais.
-
Premjeras: peržiūrėti šių metų biudžetą kol kas nebūtina
-
V.Šapoka kartoja: poreikio peržiūrėti šių metų biudžetą nematau
-
Didžiausių Europos įmonių vadovai mano, kad prireiks kelerių metų pasiekti ikikrizinį lygį
-
Valdžia ekonomiką gaivins 6,3 mlrd. eurų investicijomis – specialistų rengimui, tyrimams, skaitmenizavimui
-
Vyriausybės ekonomikos gaivinimo planui – ir pagyros, ir kritika
-
V.Vasiliauskas: kitąmet ekonomika augs beveik tiek pat, kiek smuks šiais metais
-
Koronavirusas sudrebino Berlynui kelius dėl ES pinigų dalybų – ar keisis ir Lietuvos pozicija?
-
D.Misiūnas: ekonomikos gaivinimo planas – viešųjų ryšių akcija
