Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) kitąmet išlaidas netgi planavo didinti 9 milijonais eurų – tą atskleidžia ministerijos strateginis veiklos planas. O dabar numatomo taupymo apimtis – dešimtadalis ministerijos išlaidų.
SADM didžiąją dalį biudžeto sudaro įvairi socialinė parama – valstybinės pensijos, šalpa ir kitos išmokos, tačiau nėra aišku, kur kirpti nusitaikė Vyriausybė. Ši ministerija taip pat administruoja ir papildomas įmokas į antros pakopos pensijų fondus – neaišku, ar jos išliks.
Finansų viceministras Darius Sadeckas tokios sumos nesureikšmina – esą didžioji dalis sumos atlieka dėl besibaigiančio pensijų kompensavimo.
„Finansų ministerija tikrai nenurodinėja, kuriose srityse turėtų būti ieškoma rezervų. Tačiau ten (SADM) iš tos sumos didžioji dalis yra šiemet pasibaigiantis pensijų kompensavimas – 85,5 milijono eurų. Tiesiog nebereikia tos sumos“, – sako D.Sadeckas.
Pasak Finansų ministerijos atstovo, visos kitos galimybės sutaupyti bus svarstomos, analizuojamos, sprendimai dėl jų bus priimami kitų metų biudžeto rengimo proceso metu.
D.Sadeckas pažymėjo, kad Vyriausybės ministerijoms nurodytas 616 mln. eurų indėlis į „Pokyčių krepšelį“ daugiausia bus surinktas iš papildomų pajamų, besibaigiančių programų, o realus ministerijų taupymas turėtų siekti apie 187 mln. eurų.
„Vienas dalykas bus, kai visi į krepšelį suneš, tačiau po to iš to paties krepšelio pinigus gaus atgal, ir galutinis rezultatas vėl bus kitas“, – sako D.Sadeckas.
O SADM atsakymas – panašus kaip kitų 9 ministerijų, kurios jau anksčiau atsakė 15min.
Visi šie klausimai susiję su artėjančiomis derybomis, jokių galutinių sprendimų kol kas nėra, kai tik juos būsime suderinę iš karto informuosime ir visuomenę. Šiuo metu konkrečių skaičių dar negalime pateikti, kadangi jie dar nėra galutiniai“, – sakė SADM Strateginio planavimo ir analizės departamento direktorė Loreta Mitkutė.
V.Kernagis: kas čia, Šiaurės Korėja?
Seimo narys konservatorius Vytautas Kernagis piktinasi, kad su „Pokyčių krepšeliu“ susijusi informacija yra slepiama.
„Tas pokyčių krepšelis apskritai yra neapibrėžta sąvoka, visi nelabai žino, kam tie pinigai bus panaudoti. Kažkokiems Vyriausybės numatomiems darbams, ta prasme, bet nėra niekur aiškiai parašyta, kas tai per daiktas. Iš atskirų ministerijų per kažkokius kanalus yra gaunama informacija, kad kažkokių sumų buvo paprašyta kiekvienos ministerijos“, – stebisi V.Kernagis.
Jis teigia, kad socialiniame tinkle „Facebook“ paviešino tai, ką sugebėjo surinkti pats, tačiau Seimo narys pripažįsta, kad klausimų – daugiau nei atsakymų, o informacijos Seime neturi nė vienas komitetas.
„Susisiekimo ministerijos su visais geležinkeliais, uostu ir kitais dalykais prašoma 6,5 mln. eurų, o Kultūros ministerijos – 17,5 mln. eurų. Aš nežinau, kuo čia buvo vadovautasi, – aiškina V.Kernagis – Finansų viceministras negalėjo atsakyti į šį klausimą, kažkokie vidutiniai atlyginimai, žmonės, visiškos pievos. Kam bus naudojamos lėšos – niekas nesako, kaip paskaičiavo ir gavo skaičius – niekas nesako. Kiek kiekvienos ministerijos paprašė – irgi niekas nesako.“
Jis teigia, kad Finansų ministerijos visų duomenų paklausė oficialiai ir žadėjo gautą informaciją paviešinti. Mat dabar ši informacijos neteikia, o pradėjus „ylai lįsti iš maišo, pasikeitė Vyriausybės retorika“.
„Dabar ji sako, palaukit palaukit, čia tik šiaip sumos iš oro paimtos, mes dabar derėsimės, pažiūrėsime galimybes ir taip toliau. SADM atsakė, kad 80 mln. eurų kažkaip sugebės surinkti, o dėl likusių dar galvoja ir ieško, iš kur paimti. Tai apie ką kalbame, 80 mln. eurų tiesiog atrieks nuo savo biudžeto? Mes PVM šildymui naikiname, pašalpas norime didinti ir galvojame, iš kur pinigų gauti, o čia ministerija atriekia 80 mln. eurų ir galvoja, iš kur dar 40 mln. eurų sutaupyti“, – piktinosi konservatorius.
Komunikacija – pagrindinis dalykas, ko šioje situacijoje pasigenda V.Kernagis.
„Aš netgi nesakau, kad tai, ką jie daro, yra blogai. Gal tai yra be galo gerai, tik mes to nesuprantame. Tai tada reikia paaiškinti. Bet kad jie nesugeba paaiškinti. Tai arba jie patys nesupranta, arba čia kažkas yra slapukaujama. Bet šitoje vietoje slapukavimas prasilenkia su mano vertybėmis ir mano suvokimu, kaip turėtų būti“, – teigia V.Kernagis.
Jis aiškina, kad Vyriausybė pirmiausia turėjo paaiškinti, kokiu pagrindu ministerijoms buvo išdalinti taupymo planai, iš kur tie pinigai bus paimti ir kam bus panaudoti. O šiuo metu tenka skambinėti atskiriems specialistams ir tikėtis gauti informacijos.
„Jei tai būtų verslas, sakyčiau, kad pirmoje vietoje reikėtų atleisti komunikacijos vadovą. Dabar šioje situacijoje aš manau, kad komunikacijos vadovas net neegzistuoja, nes komunikacija tiesiog nevykdoma. Gal aš čia Seime sėdžiu ir nieko nematau? Bet yra žurnalistai, kurie dirba, ir niekas nieko nežino, negali išgauti informacijos. Tai atsiprašau, kas čia, Šiaurės Korėja? Tragedija, o ne komunikacija“, – teigė V.Kernagis.
Viešųjų ryšių ekspertas: praleido progą gauti pliusą
Viešųjų ryšių ekspertas „Ink Agency“ vyr. partneris Kęstutis Gečas tikina, kad vengianti komunikuoti Vyriausybė pati kursto gandus, o žinia buvo kaip reta teigiama ir palanki užsidirbti „pliusų“.
„Kai tu darai kokį nors veiksmą, reikia jį gerai įpakuoti ir pranešti pirmam, o ne laukti, kol informacija pati išeis kažkur kitur ir nebūtinai teisingai atspindėta, vaizdas dažnai išsikraipo“, – aiškina K.Gečas.
Anot jo, Vyriausybės užmojis sutaupyti per 600 mln. eurų atrodo itin įspūdingai ir premjeras „praleido progą užsidėti riebų pliusą ir užsidirbti papildomų reputacinių taškų“.
„Bet kuris informacijos vakuumas kuria gandus. Jei nekomentuojama ir neteikiama informacijos, žinoma, tai pradeda kelti abejonių, gimsta gandai, kyla įtarimas, ar ketinimai apskritai bus įgyvendinti, ar subliūkš“, – sako K.Gečas.
Anot jo, netgi jei Vyriausybė ir nežino, iš kur „tuos pinigus paims, arba dar per anksti apie tai kalbėti“, ji turėtų užsiimti principinę poziciją ir patvirtinti savo ketinimus, paaiškinti pagrindines kryptis, aiškinti priežastis.
„Galėtų būti vertybinis priėjimas – galėtų įvardyti, kuriose prioritetinėse vietose taupys. Jei neklystu, jie yra nustatę prioritetines priemones, kur išleis. Tačiau bet koks sugrįžimas prie klausimo, situacijos atnaujinimas parodytų, kad procesas įgyvendinamas ir yra sklandus. O jei nutylima ar atsisakoma komentuoti – pradeda atrodyti, kad klausimas arba nebesprendžiamas, arba jo netgi atsisakoma, nebežinoma, kaip išspręsti“, – vertina K.Gečas.
Jis pažymi, kad žinia apie taupymą – Vyriausybei strategiškai teigiama informacija.
„Tai reiškia, kad sutaupysime labai daug pinigų, atitinkamai, skirsime kitoms reikmėms ir panašiai“, – sako K.Gečas.
