Šiemet, kaip ir pernai, komitetas nesvarstė nei Seimo narių, nei kitų komitetų ir komisijų, nei įvairių institucijų siūlymų dėl papildomo lėšų skyrimo, kurių sulaukta daugiau negu 100.
Iš viso pateikta siūlymų papildomai kitų metų biudžete įvairioms reikmėms numatyti 498,6 mln. eurų, iš kurių 386,6 mln. eurų prašo Seimo nariai, o 55 mln. eurų – valstybės institucijos, asociacijos.
Komitetas pasiūlė Vyriausybei juos įvertinti ir nuspręsti, kam skirti prašomų lėšų, o kam – ne.
Komiteto vadovas Stasys Jakeliūnas finansų ministro Viliaus Šapokos paprašė tik įvertinti Audito komiteto, kuris biudžeto projektui nepritarė, priekaištus, kad jame neatskleidžiama dalis išlaidų, pavyzdžiui, išmokos vaikams, įmokos į Europos Sąjungos biudžetą ir skatinamosios įmokos į pensijų fondus. Jas planuojama apmokėti iš valstybės pasiskolintų lėšų.
„Ar tai yra pagrįstas teiginys, kad mes neturime lėšų ir tada ieškome kažkaip tai iš skolintų lėšų, ar yra kitos priežastys“, – kalbėjo S.Jakeliūnas.
V.Šapoka pareiškė, kad tokie Audito komiteto argumentai yra atmestini.
„Kai kurios išlaidų kategorijos yra numatomos 15 straipsnyje (iš tiesų – 13 straipsnio 3 dalyje, kuri leidžia Finansų ministerijai skolintis valstybės vardu – BNS), kuomet nepakanka asignavimų įsipareigojimams priimti, kad būtų galima finansuoti iš skolintų lėšų. Šios nuostatos apsidrausti, kad tie įsipareigojimai nėra iki galo apibrėžti ir tam, kad juos įgyvendintume, numatoma tokia galimybė“,– paaiškino ministras.
Pasak ministro, biudžete „vaiko pinigų“ yra suplanuota tiek, kad „pilnai užtektų“ visiems šalies vaikams, o iš emigracijos grįžtantiems tėvams su vaikais šios išmokos nepaskaičiuotos.
„Kadangi migracijos tendencijos nėra nuspėjamos ir nėra apibrėžtos, matome, kad dabar grįžtančiųjų skaičius auga, žmonės grįžta su vaikais, jeigu šis procesas spartės labiau, žinoma, kad reikės papildomai skirti (lėšų) vaiko pinigams“, – teigė V.Šapoka.