Spiegel: – Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Ispanijos ir Jungtinės Karalystės finansų ministrai nori sustiprinti kovą su mokesčių slėpimu. Jie siūlo įvesti skaitmeninį duomenų apsikeitimą tarp šių šalių mokesčių institucijų. Ar tai galėtų padėti?
A.Šemeta: – Kai penkios šalys siekia glaudesnio bendradarbiavimo, kuris padės visai Europos Sąjungai efektyviau rinkti mokesčius, tai teigiama tendencija. Apsikeitimas informacija jau keletą metų yra Europos Sąjungos (ES) šalių bendradarbiavimo standartas. Tačiau siekiame, kad ši sritis būtų plečiama dar labiau. Penkios didžiosios ES valstybės siekia tų pačių tikslų, todėl galime tikėtis gerų rezultatų. Efektyviausias būdas jų pasiekti – priimti priemonių paketą prieš mokesčių slėpimą, kurį pasiūlys Europos komisija.
Dar 2008 m. Europos komisija bandė sugriežtinti sąlygas, tačiau tai nepavyko, nes Austrija ir Liuksemburgas tokius pasiūlymus blokuodavo.
Spiegel: – Ar tai lemia pasikeitusią Liuksemburgo ir Austrijos poziciją dėl šių priemonių, nors praeityje jei gindami indėlininkų paslaptis, atsisakė keistis informacija su kitų šalių mokesčių institucijom?
A.Šemeta: – Galiu tik pasveikinti Liuksemburgo pasiruošimą priimti ES finansinio skaidrumo standartus. Austrija taip pat nenori likti izoliuota.
Spiegel: JAV ne tik turi automatizuotą informacijos apsikeitimo sistemą tarp valstijų, bet ir imasi priemonių, kad Šveicarijos bankai atskleistų informaciją apie juose saugomus JAV piliečių indėlius. Ar panašių priemonės nėra ruošiamos Europai?
A.Šemeta: – ES pirmoji pradėjo taikyti automatizuotą informacijos apsikeitimą tarp valstybių narių modelį. Juo remiasi ir JAV priimtas Užsienyje laikomų indėlių mokestinių prievolių įstatymas (FATCA). Mes turime labai gerą struktūrą ir instrumentus, kurių pagalba galime keisti informacija su kitomis šalimis, net jei jos nėra ES narės. Derybose su JAV, kai pirmą kartą buvo aptariama FATCA idėja, mes sutarėme keistis informacija vyriausybiniu, o ne institucijų lygiu. Tai pigiau abiems šalims. Taip pat sutarta, kad informacija judės abiem kryptimis. Šias sistemas taikant ir ES, ir JAV, mes turėtume pamatyti jų spartų plitimą visame pasaulyje.
Spiegel: – Europos mokesčių direktyva paliko daug spragų mokesčių vengimui?
A.Šemeta: – Mokesčių direktyva turi daug privalumų, tačiau sutinku, jog daug spragų liko. Dar 2008 m. Europos komisija bandė sugriežtinti sąlygas, tačiau tai nepavyko, nes Austrija ir Liuksemburgas tokius pasiūlymus blokuodavo. Liuksemburgas savo poziciją pakeitė. Tikimės, kad ir Austrijos tai padarys, o tai leis greitai priimti naująją mokesčių direktyvą.
Speigel: – Bet informacija apie dividendus ir kitas pajamas iš investicijų keičiamasi nebus?
A.Šemeta: – Naujos taisyklės, kurios įsigalios šiais metais, numato intensyvesnį informacijos apsikeitimą. Nuo 2014 m. šios nuostatos bus pradėtos taikyti darbo užmokesčio pajamoms, pensijoms, draudimo išmokoms ir pajamos iš nekilnojamojo turto. Kitu žingsniu bus pradėta keisti informacija apie dividendus. Tačiau gali būti, kad valstybės parodys iniciatyvą ir ims šią tvarką taikyti anksčiau.
Spiegel: – Kokios galimybės imtis teisinių veiksmų prieš mokesčių nemokančius asmenis, kurie šiuo metu randa galimybę pasislėpti Kaimanų salose ar panašiose mokestinių lengvatų zonose?
A.Šemeta: – Praėjusiai metai buvo apibrėžta nauja ES pozicija kovojant su vadinamaisiais „mokesčių rojais“. Ji apima juodojo sąrašo sudarymą ir sankcijas. Jei šios nuostatos bus taikomos valstybių narių, tai gali ženkliai sumažinti „mokestinių rojų“ patrauklumą. Taip pat pasiūliau taikyti baudžiamąją atsakomybę už mokesčių vengimą. Tačiau daugeliui ES šalių, tai buvo per daug radikalus pasiūlymas. Tikiuosi, kad ateityje bus imtasi aktyvesnių veiksmų.
