Biurokratizmas stabdo įkrovimo stotelių šalia valstybinių kelių statybą

„Magistralinių ir krašto kelių apsaugos zonos, kurios siekia atitinkamai 70 ir 50 metrų su išlyga iki 30 metrų, stipriai apriboja bet kokią veiklą šiuose ruožuose, įskaitant įkrovimo stotelių įrengimą“, – portalui teigė „Ignitis“ Elektrinio mobilumo departamento vadovas Eimantas Balta.

„Enefit“ viešojo įkrovimo tinklo vystymo vadovas Tomas Žilionis teigė, jog dėl to, kad „Via Lietuva“ reikalauja stoteles atitraukti nuo kelio apsaugos zonos, bendrovė turi sustojusių projektų už 5 mln. eurų.

Už valstybinės reikšmės kelių plėtrą atsakingos įmonės „Via Lietuvos“ pranešime trečiadienį bendrovės vadovas Marius Švaikauskas teigė, kad svarbiausia nustatyti, kokios bus į kelio infrastruktūrą „ateinančių“ verslo įmonių atsakomybės ir kaip užtikrinti lygiateisiškumą.

Be to, anot „Via Lietuvos“ vadovo, svarbu nustatyti, kas atsiradus poreikiui rekonstruoti, padengs tinklų iškėlimo iš kelio juostos kaštus.

„Via Lietuva“ pirmadienį pranešė siūlanti strateginiams valstybės projektams elektros kabelį leisti tiesti išilgai kelių – Vyriausybei ir Susisiekimo ministerijai ji pateikė atitinkamus teisės aktų pakeitimus. Ministerija pataisų projektą ketina patvirtinti skubos tvarka.

Tarp valstybės valdomų įmonių, kurių sprendimai arba jų nebuvimas turėjo įtakos A.Paukščio pareiškimui, – valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“ ir „Litgrid“. Pastaroji aiškino, kad iš jos pusės elektros tiekimas „Teltonikos“ projektui užtikrintas, tačiau kliūčių sudarė „Via Lietuva“, o jos vadovas tikino, kad tiesti elektros kabelį trukdė teisės aktai.

„Teltonikos“ savininkas A. Paukštys praėjusį penktadienį pareiškė, kad stabdo 3,5 mlrd. eurų vertės Liepkalnyje plėtojamo „Teltonika High-Tech Hill“ parko statybas, nes „nebeliko vilties“ iki 2027 metų užsitikrinti būtiną elektros kiekį, per ilgai užsitęsė žemės sklypų paskirties keitimas į pramoninę.

Tačiau pirmadienį, po pasitarimo Vyriausybėje ir valdžios, energetikos bei susisiekimo įmonių pažadų spręsti problemas greitai, A. Paukštys tikino, jog statybos galėtų būti užbaigtos keleriais metais vėliau nei planuota – iki 2030-2032-ųjų.