Šio straipsnio autorė pernai į savo pensijų fondą įnešė 360,35 Eur. Metų pabaigoje iš šios sumos teliko 353,57 Eur. Kur dingo 6,78 Eur?
1,94 Eur – nuostolis dėl nesėkmingos fondo investicijos praėjusiais metais. O kur dar 4,84 Eur? Tiek buvo sumokėta mokesčių bankui. Ir ši suma kasmet tik didės, mat mokesčiai yra tiesiogiai priklausomi nuo žmogaus fonde sukauptos sumos.
Pavyzdžiui, straipsnio autorės kolegė savo antros pakopos pensijų fonde praėjusių metų pabaigoje jau turėjo kone pusantro tūkstančio eurų. Tai jai ir kainavo brangiau – už šio turto administravimą banko dukterinei įmonei sumokėjo beveik 16 Eur.
Nuostoliai gąsdinti neturėtų
Nuo šių metų pradžios nuostolius patiria kone visi pensijų fondai – tiek antros, tiek trečios pakopos. Tik konservatyvūs ir keli rizikingesni fondai šiemet skaičiuoja teigiamą, tiesa, labai mažą investicinę grąžą.
Šie metai nepelningi buvo ir 4 iš 7 vidutinės akcijų dalies pensijų fondams. Didžiausią nuostolį patyrė „Aviva Europensija extra“ pensijų fondas – nuo metų pradžios susitraukė 2,47 proc.
Paradoksalu, tačiau nuostoliai smarkiai gąsdinti neturėtų. Mat, jeigu tikėsime tuo, ką kalba pensijų fondų valdytojai, ilgalaikėje perspektyvoje jie vis tiek duos grąžą ir klientas su riestainio skyle rankoje neliks.
„Vertindami pagrindinius politinius ir ekonominius šių metų pasaulio įvykius, esame linkę manyti, kad didieji pokyčiai ir patys didžiausi rinkų svyravimai, tikėtina, jau yra įvykę ir antrasis šių metų pusmetis turėtų būti patrauklesnis investuotojams“, – 15min sakė „Aviva Lietuva“ finansų direktorė Rita Nogė.
Taigi ilgalaikėje perspektyvoje kliento pensijų fondo turtui daug didesnę įtaką padarys jo mokami administravimo mokesčiai. Procentine išraiška jie yra maži, tačiau, augant turtui, bankams atiduoti teks vis daugiau ir daugiau eurų.
Kiek ir už ką mokame?
Administravimo mokesčius sudaro dvi dalys. Tai yra pastovus mokestis nuo kliento sumokamų įmokų ir mokestis nuo turto. Maksimalus įmokų mokestis gali būtų 0,5 proc., tokį ir taiko visi Lietuvoje veikiantys pensijų fondai. Tai reiškia, kad, nedidėjant įmokoms į pensijų fondą, nedidėja ir kasmet jo kliento sumokamų mokesčių suma.
Jau po pirmų kelerių kaupimo metų bendra kliento sumokamų mokesčių suma pasiekia keliolika eurų.
Tačiau maksimalus mokestis nuo turto yra procentas, ir nemažai fondų valdytojų taiko tokį arba jam artimą dydį. Tai reiškia, kad kasmet klientas moka apie procentą nuo turto, taigi, augant jo turtui, keičiasi ir to procento vertė.
Taigi fondų valdytojui tenka atseikėti mokestį nuo turto ir mokestį nuo įmokų. Jau po pirmų kelerių kaupimo metų bendra kliento sumokamų mokesčių suma pasiekia keliolika eurų.
Tiesa, nepulkite patys skaičiuoti mokesčio nuo turto, daugindami jo iš 0,01, mat jis yra apskaičiuojamas kasdien ir priklauso nuo fondo turimų vienetų vertės tądien, 15min aiškino „INVL Asset Management“ atstovai.
Bendrovės Finansų departamento direktoriaus pavaduotojos Ingos Riabovaitės teigimu, nors procentine išraiška skirtumai tarp fondų taikomų mokesčių nuo turto nėra dideli, ilgalaikėje perspektyvoje gali susidaryti dideli skirtumai tarp sumokamų mokesčių sumų.
Kurie fondai taiko mažiausius mokesčius?
Pastebimai mažesnį mokestį nuo turto moka tik konservatyvių fondų klientai, tai yra dažniausiai tie, kuriems iki pensijos yra likę keleri metai. Vyresnio amžiaus žmonėms yra rekomenduojama rinktis ne rizikingus pensijų fondus. Maksimali įmoka nuo turto jiems yra nustatyta 0,65 proc.
Tuo metu rizikingesni pensijų fondai gali taikyti maksimaliai 1 proc. mokestį nuo turto. Dauguma jų tą ir daro. Tiesa, keli „INVL Asset Management“ fondai taiko nežymiai mažesnį – 0,99 proc. tarifą.
Kiek kitokie mokesčiai taikomi trečios pakopos pensijų fondų dalyviams. Ten valdymo mokestis nuo turto svyruoja nuo 0,8 proc. iki 1,5 proc. Didesni mokesčiai nuo įmokų – svyruoja apie 1,5–2 proc.
Reikėtų žinoti, kad perėjimas į kitą fondą taip pat nėra nemokamas.
„Investicijų valdymo bendrovės keitimo mokestis — tai iš pensijų fondo dalyvio lėšų, pervedamų į kitą bendrovę, išskaičiuojamos išlaidos, susijusios su pensijų kaupimo dalyvio sąskaitos uždarymu ir lėšų pervedimu. Šis mokestis negali būti didesnis kaip 0,05 proc. dalyvio vardu pervedamų lėšų“, – 15min paaiškino Virgilijus Mirkės, „SEB investicijų valdymas” generalinis direktorius.
O Tadas Gudaitis, „Swedbank Investicijų valdymas“ direktorius, pastebėjo, kad nuo 2017 metų įmokos mokestis (0,5 proc. nuo gautų įmokų) bus naikinamas.
Romas Lazutka: tai – labai brangus produktas
Profesorius Romas Lazutka į pensijų fondus žiūri itin nepalankiai. Jis tai vadina sudėtinga paslauga, kurios vartotojai, ją įsigydami, nesupranta, ką perka.
„Vakaruose dominuoja kolektyviniai privatūs pensijų fondai, kuriuose žmonės dalyvauja darbo kolektyvais, paprastai tai būna dalyvavimas darbdavio iniciatyva arba kartu su profsąjungomis“, – 15min sakė R.Lazutka. Jis pabrėžė, kad darbdaviai samdo specialistus, kurie investuoja tam tikros institucijos darbuotojų pinigus.
Tuo metu Lietuvoje dominuoja keli dideli pensijų fondų valdytojai – tai SEB, „Swedbank“, „Danske“, DnB dukterinės įmonės, „INVL Asset Management“ ir „Aviva Lietuva“.
Nepaisant to, kad žmogus gali rinktis tarp pensijų fondų valdytojų ir pačių fondų, kurių yra 21, R.Lazutka sako, kad konkurencijos nėra.
„Tai yra labai brangus produktas, nes nėra konkurencijos, o jos nėra todėl, kad gyventojai nėra finansiškai išprusę, nors paslaugų teikėjų ir yra nemažai. Kai žmogus fonde padalyvauja jau kokių 20 metų, tai mokesčių suma pasidaro labai didelė. O dėl prieaugio iš rinkų nėra jokios garantijos“, – kalbėjo profesorius.
Pensijų fondų populiarumą jis aiškino tuo, kad žmonės jiems patikėjo pinigus ne iš savo kišenės, o nukreipė dalį „Sodros“ įmokų.
„Žmogus Lietuvoje pats nepasirinko dalyvauti, jis tiesiog buvo sugaudytas pensijų fondų valdytojų, tarp kurių dominuoja bankų dukterinės įmonės. Juos nebuvo sunku sugaudyti, kadangi jie mokėjo ne iš savo kišenės, o pinigai buvo pervedinėjami iš „Sodros“, – kalbėjo jis.
Lietuvos banko duomenimis, pensijų fondai valdo beveik 2,3 mlrd. Eur aktyvų, turi per 1,2 mln. dalyvių.
