Komercinių bankų atstovai teigia, kad tol, kol LB laikysis nulinės palūkanų normos ribos, klientams už indėlius primokėti nereikės. Tiesa, žmonėms siūloma nusiteikti, kad artimiausiais metais indėlių palūkanos jų nedžiugins.
Desperatiškas sprendimas
Šiuo metu gyventojai nelabai reaguoja į palūkanų normų mažinimą. Vyksta vadinamasis finansinio sverto mažinimo procesas, kuomet stengiamasi bet kokia kaina atsikratyti finansinių įsipareigojimų ir vengti prisiimti naujų.
„Šis ECB sprendimas yra gana desperatiškas. Vien faktas, kad jau antrą kartą neigiama palūkanų norma yra didinama, rodo, kad ECB imasi visų nekonvencinių būdų situacijai pataisyti“, – 15min.lt sakė SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda.
Pasak jo, šiuo metu gyventojai nelabai reaguoja į palūkanų normų mažinimą. Vyksta vadinamasis finansinio sverto mažinimo procesas, kuomet stengiamasi bet kokia kaina atsikratyti finansinių įsipareigojimų, grąžinti paskolas anksčiau nustatyto laiko ir vengti prisiimti naujų, net jei palūkanų normos būtų labai geros ir skatintų tai daryti.
„Reikėtų atsargiai vertinti šiuo metu ECB galimybes turimomis priemonėmis paskatinti ekonomikos augimą. Jeigu nebus rimtų žingsnių fiskalinės politikos srityje, galimas daiktas, šios priemonės pakibs ore ir neduos rezultato, kurio tikimasi. Kalbant apie fiskalines priemones, tai, pavyzdžiui, iš Vokietijos vyriausybės reikalaujama padidinti viešąsias išlaidas ir taip paskatinti vidaus paklausą euro zonoje“, – dėstė G.Nausėda.
Viskas Lietuvos banko rankose
Neigiamų palūkanų norma bent jau iki euro įvedimo Lietuvoje neturėtų įsigalioti, – teigė G.Nausėda.
Paklaustas, ar po šio mažinimo Lietuvos gyventojams neteks primokėti už bankuose laikomas lėšas, ekonomistas nurodė, kad tai priklausys nuo Lietuvos banko laikysenos:
„Pirmasis sprendimas dėl neigiamų palūkanų buvo padarytas prieš keletą mėnesių, bet tuomet LB pareiškė, kad neigiamų palūkanų normų mūsų šalies komerciniams bankams netaikys. Jeigu ir vėl nuskambės toks pareiškimas, tai reikš, kad neigiamų palūkanų norma bent jau iki euro įvedimo Lietuvoje neturėtų įsigalioti.
Bankai po ankstesnio ECB sprendimo neigiamų palūkanų nepradėjo taikyti nei kreditų, nei indėlių rinkoje. Tiesiog nusistovėjo rekordiškai žemos palūkanų normos.“
Nori paskatinti kreditavimą
Norisi tikėtis, kad tokia politika pasiteisins ir kreditavimas iš tiesų bus aktyvesnis, nes iki šiol paskolų portfeliai traukėsi. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl euro zona niekaip neišbrenda iš recesijos, – sakė N.Mačiulis.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis 15min.lt teigė, kad ECB tokiais savo veiksmais siekia skatinti kreditavimo politiką. Komerciniams bankams bus suteiktos tikslinės ilgalaikės refinansavimo paskolos, kad jie turėtų daugiau likvidžių lėšų ir motyvacijos skolinti verslui ir gyventojams.
„Norisi tikėtis, kad tokia politika pasiteisins ir kreditavimas iš tiesų bus aktyvesnis, nes iki šiol paskolų portfeliai traukėsi. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl euro zona niekaip neišbrenda iš recesijos“, – sakė ekonomistas.
Vis dėlto jis siūlė tokias priemones vertinti atsargiai: „Yra dvi pagrindinės priežastys, kodėl kreditavimas mažėja. Dalis komercinių bankų tikslingai mažina skolinimą euro zonoje, nes euro zona dar nėra susitvarkiusi su paskolų portfelių kokybe. Daugelyje valstybių esantys komerciniai bankai turi daug blogų paskolų. Jų tikslas yra susitvarkyti balansą ir sumažinti blogų paskolų dalį, o ne ją didinti.
Dar svarbesnė priežastis yra griežtėjantis reguliavimas. Kiekvienais metais bankams reikės vis daugiau nuosavo kapitalo, kuriuo bus padengiamos išduodamos paskolos. Daugelis Europos komercinių bankų pakankamai nuosavo kapitalo neturi.“
Palūkanų dugnas
Spalį ECB pradės vykdyti komercinių bankų strestestus. Tada paaiškės, kokia dalis bankų neturi pakankamai kapitalo, kad galėtų išgyventi ištikus naujai krizei
N.Mačiulis priminė, kad jau spalį ECB pradės vykdyti komercinių bankų strestestus. Tada paaiškės, kokia dalis bankų neturi pakankamai kapitalo, kad galėtų išgyventi ištikus naujai krizei. „Kyla klausimas, iš kokių lėšų tie bankai galės būti rekapitalizuoti?“ – svarstė pašnekovas.
Jo nuomone, nereika tikėtis, kad euro zonoje įvyks lūžis ir ims sparčiai augti paskolų portfelis. Gyventojai ir verslas vis dar pakankamai blogai nusiteikę ir mažina savo finansinius įsipareigojimus. Net prie labai mažų palūkanų jie skolintis nenori.
„ECB pripažino, kad jau pasiektas palūkanų mažinimo dugnas. Komerciniams bankams šiuo metu labai nuostolinga laikyti lėšas ECB. Taip bandoma paskatinti išleisti tuos pinigus į rinką ir paskatinti teikti paskolas“, – sakė N.Mačiulis.
Tikisi, kad bankai paslaugų nebrangins
Žinoma, bankams skolinimo verslas yra pagrindinis. Dabar uždirbti pinigus tampa sudėtingiau. Bankai ieškos papildomų uždirbimo galimybių, bet nebeturės kainų nustatymo galios, nes juos ribos konkurentai, – prognozavo S.Kropas.
Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas 15min.lt teigė, kad vakarykštis ECB sprendimas dar labiau apribojo bankų galimybę pelningai investuoti klientų pinigus.
„Labai žemos palūkanų normos bankams nėra patrauklios. Jos atima alternatyvą, kur būtų galima investuoti klientų pinigus ir gauti grąžą. Natūralu, kad neigiamos palūkanos yra dar blogiau nei žemos.
Lietuvos atveju, nemanau, kad įvyks kokie nors pasikeitimai. Juo labiau kad Lietuvos bankas nesiruošia keisti savo sprendimo dėl nulinių palūkanų normos iki euro įvedimo. Bent jau šiais metais reikšmingų pokyčių nebus“, – prognozavo jis.
Paklaustas, ar papildomų išlaidų bankai neužkraus ant klientų pačių, pavyzdžiui, brangindami finansines operacijas ar keldami sąskaitų aptarnavimo mokestį, S.Kropas vylėsi, kad to padaryti neleis konkurencija:
„Žinoma, bankams skolinimo verslas yra pagrindinis. Dabar uždirbti pinigus tampa sudėtingiau. Kita vertus, bankai nėra vieninteliai žaidėjai rinkoje. Yra įvairių kitų kreditavimo įstaigų. Be to, mes greitai pateksime į euro zoną, kur ir Europos bankai galės teikti paslaugas Lietuvoje. Konkurencija žymiai padidės. Bankai ieškos papildomų uždirbimo galimybių, bet nebeturės kainų nustatymo galios, nes juos ribos konkurentai.“
Nori tikrų terminuotų indėlių
Dabar mes turime iš esmės tik indėlius iki pareikalavimo. Dabartinėje situacijoje tokių indėlių poreikis bankams yra labai sumažėjęs, o jų kaštai yra smarkiai išaugę, – kalbėjo asociacijos vadovas.
Pasak S.Kropo, išeitis būtų vienintelė – įvesti tikrus terminuotus indėlius, už kuriuos bankai galėtų mokėti aukštesnes palūkanas. Bankai nori turėti ilgesnio laikotarpio investicijų.
„Dabar mes turime iš esmės tik indėlius iki pareikalavimo. Dabartinėje situacijoje tokių indėlių poreikis bankams yra labai sumažėjęs, o jų kaštai yra gerokai išaugę. Taupantiems situacija yra tikrai nepalanki. Mes siūlytume keisti Civilinį kodeksą ir įvesti tikrą terminuotą indėlį“, – sakė jis.
Paklaustas, kodėl gyventojai nesirenka kitų investavimo formų, o pinigus kaupia sąskaitose, nors už tai nieko negauna, asociacijos vadovas tai siejo su įpročiais ir saugumo troškimu.
„Indėliai yra saugiausia ir likvidžiausia taupymo forma. Sunkiai uždirbę pinigus gyventojai juos nori turėti saugiai, o tai užtikrina indėlių draudimas. Kitos investavimo formos yra žymiai rizikingesnės ir kad tą riziką gyventojai pradėtų prisiimti, kaip rodo kitų šalių patirtis, reikia ne vienos kartos.
Pavyzdžiui, Švedijoje kur kas daugiau žmonių investuoja į vertybinius popierius, o Danijoje, kurios nepriklausomybės istorija yra trumpesnė, žmonės kur kas dažniau renkasi indėlius. Lietuvoje žmonių įpročių ir lūkesčių tikrai greitai nepakeisime. Reikia bent jau sudaryti galimybes, kad infliacija nevalgytų santaupų“, – nurodė A.Kropas.
