Kol Estija ir Lietuva padidino akcizus alkoholiui, Latvija buvo lėtesnė. Ir koks to rezultatas? Latviai renka didžiausias pajamas biudžetui iš alkoholio pardavimų, o štai Estijoje – atvirkštinis rezultatas, nors Suomija yra šalia. Gerokai išaugę akcizai šalyje jau paveikė ir vietos alkoholio gamintojus, nes vartotojai vis daugiau gėrimų perka Latvijoje, į šiaurinių Baltijos šalių pasienį vyksta ir suomiai.
„Ties Latvijos ir Estijos siena atsirado daug alkoholio parduotuvių“, – sako „Swedbank“ Latvijos filialo vyriausiasis ekonomistas Martins Kazaks. Ir tai, pasak jo, paveikė darbo vietas ir mokesčių surinkimą.
Kainų skirtumai tapo akivaizdūs – už populiaraus viskio 0,7 litro talpos butelį Taline reikalaujama 23,99 euro, o Rygoje jis kainuoja 15,69 euro. Latvijoje mažesnės ir alaus, vyno bei stipriųjų gėrimų kainos.
Kol Latvija renka didesnes pajamas, Estijoje iš alkoholio akcizų per metus surinkta 34 milijonais eurų mažiau, nei planuota. Į tai šalies valdžia netruko sureaguoti ir perpus sumažino planuojamų naujų akcizų dydį, išskyrus vyno. Estijos vyriausybė net neslepia, kad taip bandoma sumažinti praradimus dėl suklestėjusios alkoholio prekybos pasienyje. O iki šiol Estija drąsiai elgėsi didindama akcizo mokesčius alkoholiui, pavyzdžiui, per penkerius metus stipriesiems gėrimas mokestis išaugo 60 procentų, vien tik akcizas alui pernai vasarą pašoko 70 proc.
Taip pat elgėsi ir Lietuva, kurią Pasaulio sveikatos organizacija jau laiko labiausiai prasigėrusia šalimi, skaičiuojant alkoholio kiekį vienam gyventojui. Nors šalyje akcizai buvo padidinti drastiškai, bet mokesčių Lietuvoje surinkta daugiau. Tačiau vartojimas turėtų mažėti dėl prekybos laiko ir pirkėjų amžiaus apribojimo.
Kol kas labiausiai išlošia Latvija, nuviliojusi Suomijos alkoholio pirkėjus iš Estijos.
