„Iš visų žingsnių, kuriuos žengė euro zona, mėgindama suvaldyti krizę, sprendimas priversti paprastus indėlininkus Kipre prisidėti prie šalies finansų gelbėjimo plano, yra pats blogiausias“, – rašoma komentare.
Autoriai teigia, kad tai yra visiškas pasitikėjimo sutrypimas, nes našta užkraunama ant tų, kurie turi mažesnius nei 100 tūkst. eurų indėlius ir turėtų būti apdrausti nuo panašių dalykų.
Tai yra visiškas pasitikėjimo sutrypimas, nes gelbėjimo našta užkraunama ant tų, kurie turi mažesnius nei 100 tūkst. eurų indėlius.
„Neįmanoma suprasti, kaip finansų ministrai sutiko Kiprui leisti užsipulti apdraustus indėlininkus – toks neapgalvotas veiksmas be abejonės turės pasekmių likusiai euro zonai. Nors ir, kaip dabar atrodo tikėtina, Kipro planas bus pakeistas, kad našta būtų perkelta nuo mažų indėlių ant didelių, finansų ministrai pasiuntė pavojingą žinią: Europoje nebėra garantijos, kad jos vyriausybės gins mažesnius nei 100 tūkst. eurų indėlius“, – rašo „Bloomberg“ redaktoriai.
Anot jų, euro zona turi nedelsiant pripažinti padariusi klaidą ir bandyti sukontroliuoti neigiamas šio sprendimo pasekmes.
„Ji turėtų pareikalauti Kiprą mokestį skaičiuoti tik tiems, kurie turi didesnius nei 100 tūkst. eurų indėlius, o nuostolius užkrauti ant bankų savininkų pečių, nors ir surinkta suma būtų tik simbolinė“, – aiškina „Bloomberg“.
Toliau, pasak jų, Kipro valdžia turėtų padidinti rinkliavą santaupoms, didesnėms nei 100 tūkst. eurų, kartu rizikuodama, kad Rusijos ir kitų užsienio šalių investuotojai atsiims savo pinigus. „Jeigu taip būtų sugriautas Kipro ofšorinis bankų modelis – dar geriau“, – teigia „Bloomberg“.
Praėjusią savaitę Kipro vyriausybė nutarė užšaldyti iki 10 proc. indėlininkų santaupų ir pasinaudoti šiais pinigais gelbėjant krizės pakirstą šalies bankų sistemą. Nuspręsta, kad visi indėliai, viršijantys 100 tūkst. eurų, bus apmokestinti 9,9 proc. tarifu, mažesni indėliai – 6,75 proc. tarifu. Tokį sprendimą kritikavo ir „The Economist“.