Pastaraisiais metais skandalai krėtė Latviją ir Estiją – pirmiausia Latvijos centrinio banko vadovas buvo apkaltintas kyšininkavimu, o vėliau trečias pagal dydį bankas šalyje buvo uždarytas dėl JAV pareikštų įtarimų netinkama veikla.
Vėliau į dienos šviesą iškilo didelio masto pinigų plovimo skandalas, susijęs su Danijos banko „Danske“ padaliniu Estijoje.
Kaip rašo „Bloomberg“, Lietuva visada tvirtino, kad jos finansų sektorius yra kitoks, dėl mažesnės rusų etninės mažumos Lietuvos bankai neturi tiek daug klientų iš posovietinių šalių.
Lietuvos centrinio banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis atmetė įtarimus, kad įtartini pervedimai galėjo būti vykdomi per „Danske“ padalinį Lietuvoje.
„2012 ir 2016 metais atlikome planuotus „Danske“ patikrinimus dėl pinigų plovimo operacijų ir neradome jokių reikšmingų trūkumų“, – sakė jis „Bloomberg“.
Didžiausias Danijos bankas nurodė, kad didelė dalis iš maždaug 200 mlrd. eurų pervedimų, 2007–2017 metais atliktų jo padalinyje Taline, turėtų būti laikomi įtartinais. „Danske“ atleido savo vykdomąjį direktorių ir valdybos pirmininką, taip pat kreipėsi į policiją dėl kelių savo darbuotojų Estijoje.
V.Valvonis pabrėžė, kad Lietuvai potencialių rūpesčių padeda išvengti vengimas plėtoti ne rezidentų klientų bazę.
„Mūsų bankuose, įskaitant „Danske“, niekada nebuvo reikšmingos ne rezidentų klientų bazės, – aiškino jis. – Kai nėra ne rezidentų klientų, nėra poreikio atlikti tokių pervedimų.“
Panašius akcentus spalio mėnesį pabrėžė ir Lietuvos centrinio banko vadovas Vitas Vasiliauskas interviu BNS naujienų agentūrai.
„Visi puikiai žinome, kad bankinių licencijų netekusių „Snoro“ ir Ūkio bankų didelė dalis verslo buvo susijusi su nerezidentų aptarnavimu. Tai faktas ir jo nepaneigsi. Dabar nerezidentų indėlių portfelis Lietuvoje nesiekia net 3 proc., o indėliai iš rytų sudaro iš viso tik apie procentą. Vaizdas gerokai skiriasi nuo mūsų kaimynų“, – tuomet teigė jis.
„Atkreipčiau dėmesį, kad mūsų bankinė sistema, skirtingai nuo Latvijos ir Estijos, vis dar turi priėjimą prie JAV dolerių korespondentinės bankininkystės. Tai rodo, kad tam tikras skirtumas Baltijos šalyse egzistuoja“, – sakė V.Vasiliauskas.
