B.Gruževskio įsitikinimu, kuo skurdesnė visuomenė, tuo didesnis progresyvumas turi būti numatytas, o kuo platesnė vidurinioji klasė, tuo progresyvumas galėtų būti mažesnis.
„Lėšos perskirstomos ne vargšams, o siekiant paskatinti didesnį jų panaudojimą ekonominėje veikloje, – portalui 15min.lt sakė instituto vadovas. – Aš už tai, kad būtų sudaromos sąlygos vargingesnių šeimų vaikams plaukioti baseine ir ginti Lietuvos garbę olimpiadoje, groti ir džiuginti šalį bei pasaulį. Progresiniai mokesčiai problemų neišspręs, nes skirtumas bus nedidelis, bet jie reikalingi kaip norma ir principas bendrai kultūrai formuotis.“
Boguslavas Gruževskis: „Progresiniai mokesčiai problemų neišspręs, nes skirtumas bus nedidelis, bet jie reikalingi kaip norma ir principas.“
Anot pašnekovo, progresyvumą reikėtų taikyti plačiau, ne vien mokesčiams. „Esu net už baudų progresyvumą, – sakė jis. – Sakykime, gaunate minimalų atlyginimą, viena auginate vaiką ir sulaukiate 1000 litų baudos. Tai juk žlugimas! Jei sumokėsite, pusę metų kapstysitės iš skolų. Visi lygūs prieš įstatymą, bet reikia solidarumo ir socialinio teisingumo.“
Progresyvumas esą galimas net atvejais, kai žmogus dėl nepateisinamos priežasties neateina į darbą. „Sakykime, profesorius neateina į paskaitą – susirgo ar per ilgai linksminosi. Ir į posėdį neateina Seimo narys. Kelių žmonių gyvenimas priklauso nuo parlamentarų sprendimo? 3 milijonų. O nuo mokytojo ar profesoriaus – kokių 15 moksleivių ar studentų. Ir viena, ir kita nėra gerai, bet ar čia nėra vietos progresyvumui – atsižvelgiant į tenkančią atsakomybę ir įtaką kitiems?“
B.Gruževskio žodžiais, progresyvumo principą galima taikyti daug kur, visų pirma – mokesčiams. „Jei aš stipresnis, turiu paimti panešti daugiau. Ar privalau? Ne, bet apie moralę čia nekalbame. Įstatymai padeda apsisaugoti nuo godumo. Tikrai norėčiau, kad įvestų progresinius mokesčius, net jei pradžioje žirklės būtų nedidelės. Pažiūrėkite, kiek yra silpnų ir vargšų, pajamos mažėja, o skurdas ir socialinė įtampa auga.
 |
| Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje nuotr./Profesorius Boguslavas Gruževskis |
Bažnyčia leidžia sumokėti 10 proc. ir ramiai miegoti. Bet nauja bažnyčia – ar krikščioniška, ar musulmoniška, – sako, kad aukščiau teisingumo yra gailestingumas. Ekonomikoje taip pasireikštų progresyvumu. Juk daugiau sumokėtumėte nuo antro tūkstančio, o pirmą apmokestintų vienodai, ir vis tiek tiek gautumėte daugiau už mažiau uždirbančiuosius. Sudarykime sąlygas, kad kiekvienas prisidėtų, ir pamatysime, kad nereikės daug mokėti, nes bus daugiau.“
Robertas Dargis: kalbos apie progresinius mokesčius kelia nerimą
Progresiniai mokesčiai yra mokesčiai, kurie didėja didėjant pajamoms, gaunant didesnį pelną, turint ar įsigyjant vertingesnį turtą. Vienas iš pavyzdžių – pajamų mokestis, mokamas nuo algos. Nuo nustatyto minimumo šis mokestis visai neatskaitomas, o nuo didesnės sumos imamas nustatytu tarifu. Kitas progresinių mokesčių pavyzdys – brangių prekių įsigijimo mokestis: pavyzdžiui, įsigyjant automobilį, kurio vertė neviršija nustatytos sumos, jo mokėti nereikia, o viršijus šią sumą jis mokamas.
Vyriausybės programoje žadama taisyti ankstesnės valdžios „naktinės“ mokesčių reformos klaidas, be kita ko, „didinti pajamų ir turto apmokestinimo progresyvumą“.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis portalui 15min.lt pripažino, kad kalbos apie progresinius mokesčius kelia nerimą.
„Jei progresinius mokesčius įvestų, šiandien jie paliestų nedidelę dalį žmonių – 15 proc. dirbančiųjų. Tai būtų daugiau socialinio teisingumo, o ne ekonomines pasekmes turintis mokestis. Apie jį kalbėti anksti ir iš šitos Vyriausybės blogų sprendimų nenorėčiau tikėtis“, – kalbėjo jis.
Nori didinti neapmokestinamąjį minimumą
Lietuvoje pribrendo sąlygos progresiškesnei mokesčių sistemai, kuri būtų tesingesnė, neseniai pareiškė finansų ministras Rimantas Šadžius. Vidutiniokai su 3–4 tūkst. litų atlyginimu prieš mokesčius esą neturėtų mokėti daugiau, tačiau konkrečių sumų jis nenurodė.
Algirdas Butkevičius: „Radikalių pokyčių tikrai nebus. Esame numatę tam tikrą progresinę sistemą mažiau uždirbantiems žmonėms. Tačiau nekalbame apie progresinius mokesčius.“
Vyriausybės sudaryta darbo grupė svarsto galimybę didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, tačiau progresinių mokesčių Lietuvoje nenumato.
Joje dirbanti Laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Kaetana Leontjeva „Verslo žinioms“ teigė, kad pakėlus neapmokestinamąjį pajamų dydį, „gaunantieji mažesnius atlyginimus mokėtų santykinai mažesnius mokesčius ir jų kišenėje liktų daugiau pinigų, kurie galėtų būti skirti vartojimui“.
Premjeras Algirdas Butkevičius savo ruožtu patikino, kad radikalių pokyčių mokesčių sistemoje nebus, o Vyriausybė nesvarsto įvesti progresinių mokesčių.
„Radikalių pokyčių tikrai nebus. Esame numatę tam tikrą progresinę sistemą mažiau uždirbantiems žmonėms. Tačiau nekalbame apie progresinius mokesčius. Taip pat analizuojame kapitalo apmokestinimą“, – interviu „Lietuvos žinioms“ teigė A.Butkevičius.
SEB banko analitikai pernai gruodį didžiausią socialinės atskirties naikinimo potencialą įžvelgė užimtumo ir ekonomikos augimo skatinimo srityje, o darbo rinkos liberalizavimas ir verslo reguliavimo supaprastinimas esą gali sumažinti pajamų atotrūkį labiau nei tiesmukas progresinės gyventojų pajamų mokesčio sistemos įvedimas.
Anot banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, nėra tiesioginio ryšio tarp progresinių gyventojų pajamų mokesčių (GPM) ir socialinės atskirties mažėjimo: „Paradoksalu, tačiau, remiantis „Eurostat“ duomenimis, krizės laikotarpiu pajamų atotrūkis dažniau aptirpdavo ne progresinę, o proporcinę sistemą taikiusiose šalyse.“
Iš septynių proporcinį GPM tarifą turėjusių Europos Sąjungos šalių penkiose pajamų nelygybė 2009–2010 m. buvo mažesnė nei 2004–2008 m. ir tik dviejose – didesnė. Iš 20 progresinę sistemą taikiusių valstybių dešimtyje atotrūkis sumažėjo, o dešimtyje – išaugo.
„Nereikia milžiniškų intelektualinių pastangų nustatyti 30–40 proc. dydžio viršutinį GPM tarifą. Tuomet investuotojams nebeapsimokėtų samdyti Lietuvos programuotojų ir apskaitininkų, jie pasirinktų lengvesne mokesčių našta apkrautus jų kolegas Rygoje arba Taline, – kalbėjo G.Nausėda. – Atsisakius steigti verslo paslaugų centrus, nebereikėtų ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojų kategorijų – langų plovėjų, valytojų, kavinių padavėjų ir pan. – paslaugų.“
Ekonomistė Rūta Vainienė taip pat teigia, kad progresiniai mokesčiai atbaidys investicijas, gerai apmokamas darbo vietas. „Į klausimą, ar patys žmonės nori mokėti progresinius mokesčius, 86 proc. atsako „ne“. Tad įvesti progresinius mokesčius gali tik ignoruojantys ekonomikos dėsnius ir žmonių valią“, – pažymėjo ji.
