„Šešėlinė ekonomika – labai kompleksinis, įvairių veiksnių sąlygojamas
fenomenas, – sako dr. B. Gruževskis. – Ji egzistuoja dėl penkių veiksnių: ekonominio, socialinio, teisinio, kultūrinio ir dorovinio.“
Į šešėlį pasuka negebantys kitu būdu užsidirbti
Ekonominis veiksnys būdingas visoms pasaulio šalims. Jis pats elementariausias: įsigyti kontrabandinę prekę yra pigiau arba galima uždirbti daugiau, jei nedeklaruojama kokia nors veikla, už ją nemokami mokesčiai.
„Jei žmonės, nuslėpdami kokią nors savo veiklą, gali gauti daugiau pajamų, tai paskatina šešėlinę ekonomiką. Tai labiausiai paplitusi šešėlinės ekonomikos priežastis, – kalbėjo VU Filosofijos fakulteto profesorius. – Šešėlinė ekonomika būdinga visoms šalims: nuo pačių turtingiausių, iki skurdžiausių, tik jos mastas kitose šalyse mažesnis.“
Profesoriaus teigimu, kai žmonės neturi kompetencijos dirbti geriau apmokamus darbus, jie ieško kitų būdų.
„Šešėlinė ekonomika kaip tik ir sudaro sąlygas užsidirbti tiems, kurie sąžiningai rinkoje užsidirbti negali“, – paaiškino jis. Pašnekovo teigimu, nelegalioje veikloje labiau linkę dalyvauti pasienio gyventojai, romų tautybės žmonės. Formuojasi tam tikros socialinės grupės, susijusios su šešėline veikla. Ir tai yra antrasis, socialinis veiksnys, lemiantis šešėlinę ekonomiką.
„Prie šių grupių aš priskirčiau ir teisininkus, kurie vėliau teismuose gina kontrabandininkus. Yra nemažai specialistų, kurie pataria įmonėms, kaip vengti mokesčių. Taigi, tai ne tik tie, kurie užsiima kontrabanda, bet ir žmonės, kurie yra suinteresuoti palaikyti šią veiklą“, – sakė VU Filosofijos katedros profesorius.
Vis dar nesuvokiame, jog vagiame iš savo valstybės
Teisiniai veiksniai – tai tiesiog spragos mūsų įstatymų bazėje.
„Vienas iš variantų – kad nėra pakankamai griežtai baudžiama už šią veiklą. Įstatymų leidėjas gali tiesiog nežinoti apie egzistuojančius sprendimo būdus, tačiau ši spraga gali būti paliekama ir sąmoningai. Taigi siekiant mažinti šešėlinės ekonomikos mastą, reikia, kad tos teisinės priemonės būtų pakankamai griežtos“, – teigė dr. B. Gruževskis.
Profesoriaus nuomone, teisines priemones taikyti yra lengviausia lyginant su bandymais kaip nors paveikti likusius keturis veiksnius.
Kultūriniai veiksniai – tai jau ekonomistų ir sociologų anksčiau minėta sovietinio ir posovietinio laikotarpio, tarybinės žmonių pasaulėžiūros įtaka.
„Žmogus formaliai buvo susipriešinęs su okupacine vyriausybe. Tais laikais kažką pasisavinti iš valstybės galima sakyti, netgi buvo savotiško pasipriešinimo forma. Tačiau šiandien padėtis – visai kita. Mes gyvename savo valstybėje! Jeigu mes vagiame, nesumokame mokesčių, piktnaudžiaujame bendruoju gėriu – tai tas pats, kaip vogtum iš savo tėvų namų!“– įsisenėjusiu tautiečių požiūriu stebėjosi pašnekovas.
Kita vertus, sociologas pripažino, jog baisu klausyti žiniasklaidos kanalais atskriejančių naujienų apie korupcijos skandalus, neskaidrius viešuosius pirkimus, „auksinius“ šaukštus ir panašių istorijų. Čia jau patiems valstybėms tarnautojams reikėtų labiau pasitempti.
Žmonės jaučia: valstybė lyg ir mūsų, tačiau... Užuot puoselėję ir rūpinęsi savo valstybe, jie galvoja: „Kodėl man reikia rūpintis, jei visi tik vagia ir neša? Aš irgi darysiu taip, kad man būtų geriau.“
„Žmonės jaučia: valstybė lyg ir mūsų, tačiau... Užuot puoselėję ir rūpinęsi savo valstybe, jie galvoja: „Kodėl man reikia rūpintis, jei visi tik vagia ir neša? Aš irgi darysiu taip, kad man būtų geriau.“ Su tokiu požiūriu mes funkcionuosime iki pirmo sugriuvimo... Žmogaus santykis su valstybe yra kultūrinis fenomenas ir turi du variantus: arba noras prisidėti prie valstybės klestėjimo, arba noras valstybės sąskaita prisidėti prie savo klestėjimo. Šešėlinė ekonomika – tai antrojo atvejo pavyzdys“, – sako dr. B. Gruževskis.
Jo teigimu, jei šešėlinės ekonomikos mastai dideli, reikia pagalvoti, ar valstybė padarė viską, kad jie būtų mažesni? Ar gerbiamos silpnesnės gyventojų grupės? Kaip gyvena pasienio gyventojai? Ar jie turi kuo užsiimti? Kitaip tariant, dėl šešėlinės ekonomikos dydžio visuomet kaltos abi pusės – ir gyventojai, ir valstybės institucijos.
Jau mokykloje turėtų būti pabrėžiama sąžiningai uždirbtų pinigų vertė
Sociologo teigimu, ugdant vaikus, įvairiose švietimo programose turėtų būti akcentuojama tai, jog žmogaus vertė matuojama ne pinigais. Taip pat – kad vertę turi tik sąžiningai uždirbtos pajamos.
„Nuo pirmos klasės mokykloje iki paskutinės dienos profesinėje mokykloje ar universitete – visur jaunam žmogui turi būti formuojama pozityvi nuostata, kad galima dirbti ir užsidirbti. Jei jis to nežino, tai kaip galime juos kaltinti, kad imasi kontrabandinės veiklos? Žinoma, ši nuostata turi atitikti ir realią situaciją – jei žmogui neužtenka pinigų iš sąžiningo darbo, jis pradeda ieškoti kitų būdų. Tokie jau mes esam tie Homo sapiens“, – kalbėjo VU Filosofijos fakulteto profesorius.
Paskutinis veiksnys, turintis įtakos šešėlinei ekonomikai – dorovinis.
„Iš dorovinio veiksnio ir kyla pagrindinis klausimas – kodėl formuojasi šešėlinė ekonomika? Lietuvoje, kaip vienoje iš Vakarų kultūros šalių, mes vis labiau sureikšminame materialinę gyvenimo pusę“, – teigė sociologas.
Dr. B.Gruževskis, apibūdindamas šiuolaikinę situaciją, pacitavo rusų filosofą, visuomenės veikėją, dailininką bei archeologą Nikolajų Rerichą: „Labiausiai baugina laimės klastojimas. Kai gyvenimas suprantamas tik kaip malonumai ir materialinis pasitenkinimas. Ir kaip tuomet galima smerkti nusikaltimus padariusius žmones? Jeigu jiems nebuvo atskleista grožio ir pasiaukojimo vertė.“
Didesnės baudos – vadovams, mokytojams ir profesoriams
Mūsų dorovinės nuostatos arba leidžia arba sulaiko mus nuo prievartos, agresijos, pelnymosi kito sąskaita. Tas kitas, kurio sąskaita pelnomės, gali būti ir valstybė. Pašnekovas teigė, jog liūdna, tačiau panašu, kad šis veiksnys yra vienas pagrindinių, kodėl Lietuvoje šešėlinė ekonomika užima tokią didelę dalį visos šalies ekonomikos. Negalime teisintis skurdu, nes esame pakankamai pasiturinti šalis.
„Dėl vogimo iš savo valstybės nukenčia mokyklos, socialinė sistema, nukenčia šalies gynyba. Tie, kurie turi, turėtų gerbti tuos, kurie neturi. Ir visi turėtume pasistengti, kad būtų kuo mažiau žmonių, kurie sąžiningu darbu negali patenkinti savo poreikių“, – kalbėjo pašnekovas. Jo nuomone, lengviausia pakeisti teisinius veiksnius. Antroje vietoje rikiuotųsi socialiniai veiksniai, tuomet – ekonominiai, o už jų – visi likusieji.
„Aš jau gal 15-a metų aktyviai siūlau diferencijuoti nuobaudas. Žmogus turi sumokėti baudą, tačiau tai neturi žmogaus sugniuždyti. Diferencijavimas pagal pajamas – teisingas būdas. Tačiau dar vienas mano pasiūlymas – tiems, kurie užima aukštesnes pareigas arba užsiima ugdomąja veikla, t.y. mokytojams arba profesoriams, baudos turi būti aukštesnės. Nes jų neatsakingo elgesio rizika yra didesnė! Pažvelkite, teisingumo ministras (Julius Pagojus, – red. past.), netgi prarado ministro postą“, – sakė VU Filosofijos fakulteto profesorius.
Kovoti su šešėline ekonomika padėtų gerai apmokamos darbo vietos
„Pagrindinė šešėlinės ekonomikos priežastis – tai nepatenkinti žmogaus poreikiai, galimybės užsidirbti neturėjimas. Nuo to viskas ir užsisuka – tuomet ieškoma kažkokių alternatyvų. O tos alternatyvos priklauso nuo kiekvieno dorovinės pozicijos“, – pagrindinę šešėlinės ekonomikos formavimosi priežastį pabrėžė dr. B. Gruževskis.
Sociologo teigimu, šešėlinė ekonomika imtų trauktis didėjant gerai apmokamų darbo vietų skaičiui, taip pat – visuomenės solidarumui.
„Reikėtų kontroliuoti, kad nebūtų didelių gyvenimo lygio skirtumo ir vieni žmonės nesipelnytų kitų žmonių sąskaita. Turėtų nelikti tokių „paribio“ žmonių – jie verčiami imtis ekonominės veiklos, kuri yra už įstatymo ribų“, – pokalbį pabaigė pašnekovas.
