Rijadas pirmadienį taip pat uždarė vienintelę Kataro pusiasalio sausumos sieną, o tai sukėlė grėsmę ir šviežių maisto produktų, ir 2022 metų Pasaulio futbolo čempionatui skirtiems 200 mlrd. JAV dolerių vertės infrastruktūros projektams reikalingų žaliavų importui.
Maisto importas, aviacija
„Maždaug 40 proc. visų Kataro maisto produktų gabenami per Kataro sausumos sieną su Saudo Arabija“, – pareiškė Anthony Skinneris iš Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios konsultacijų rizikos klausimais įmonės „Verisk Maplecroft“. Šios sienos uždarymas „Kataro valdžią privers vis labiau kliautis jūrų ir oro transportu gabenamais kroviniais, dėl to padidės išlaidos ir infliacija“, pažymėjo ekspertas.
Pirmadienį paskelbto diplomatinio boikoto ekonominis poveikis tučtuojau pasireiškė: pirkėjai tą pačią dieną užplūdo pagrindinius Kataro prekybos centrus, skubėdami prisipirkti pagrindinių maisto produktų, nors vyriausybė ir tikino, kad maisto deficito nebus.
Kataras turi ir kitų galimybių importuoti maistą – jūra per Iraną ir Omaną, taip pat oro transportu per Turkiją, Europą ir Pietų Aziją. Irano žemės ūkio produktų eksporto sąjungos vadovas pirmadienį pareiškė, kad Teheranas yra pasirengęs padėti Katarui išvengti galimo maisto trūkumo ir jūra eksportuoti į šalį būtinus produktus.
Dėl ekonominių priemonių smūgis buvo suduotas ir Kataro aviacijos sektoriui.
Saudo Arabija ir jos sąjungininkai uždraudė skrydžius į ir iš Kataro.
Pasak A.Skinnerio, Kataro oro bendrovei „Qatar Airways“, kuriai šiemet jau buvo nustatytas JAV prezidento Donaldo Trumpo elektronikos orlaivių salonuose draudimas, dėl to teks pakeisti daugybę maršrutų, taigi ji patirs dar daugiau išlaidų.
Ir, nors Kataro prekybos su Persijos įlankos šalimis apyvarta nėra itin didelė, jos eksportas į Saudo Arabiją – o jis, Jungtinių Tautų skaičiavimais, sudaro apie 896 mln. JAV dolerių (796 mln. eurų) – dabar visiškai sustos.
Energetikos sektorius
Kataras yra viena mažiausių arabų valstybių. Joje gyvena 2,4 mln. žmonių ir tik 10 proc. šių gyventojų turi Kataro pilietybę. Tačiau pajamos vienam gyventojui šiame emyrate yra vienos didžiausių pasaulyje ir viršija 100 tūkst. JAV dolerių.
Dėl Kataro sausumos sienos uždarymo rangovai greičiausiai neturės kitos išeities, kaip tik importuoti statybines medžiagas jūra, o dėl to pakils kainos ir gali strigti projektų įgyvendinimas, pažymėjo A.Skinneris.
Tačiau Kataro energijos eksportui boikotas nepadarys jokio poveikio, nes eksporto į Japoniją ir Pietryčių Aziją maršrutai per Hormūzo sąsiaurį yra saugūs.
Kataras yra pirmaujantis pasaulyje suskystintų gamtinių dujų (SGD) eksportuotojas ir kasmet jūra eksportuoja 80 mln. tonų šio kuro. Artimųjų Rytų šalims, įskaitant JAE ir Egiptą, tenka tik 10 proc. Kataro dujų eksporto.
Emyratas taip pat išgauna po daugiau kaip 600 tūkst. barelių naftos per dieną.
„Neįžvelgiu jokios grėsmės Kataro energijos eksporto maršrutams. Energijos tiekimas pagrindiniams Tolimųjų Rytų klientams bus tęsiamas ir toliau“, – pareiškė Kuveito naftos ekspertas Kamelis al-Haramis.
Kataras taip pat turi maždaug 350 mlrd. JAV dolerių vertės užsienio turtą, investuotą į stambias tarptautines įmones, įskaitant 17 proc. „Volkswagen“ akcijų paketą.
Bankininkystė
Tačiau Kataro bankų sektorius vis vien gali jausti diplomatinės krizės poveikį. Kataro centrinio banko duomenimis, balandį ne rezidentų indėliai sudarė 24 proc. visos indėlių 18 emyrato bankų sumos.
„Kataro bankams, kurie jau patiria sunkumų dėl mažėjančių grynųjų pinigų atsargų ir aukštesnių palūkanų normų, galėtų būti suduotas skaudus smūgis, jeigu Saudo Arabija ir JAE nuspręstų atsiimti savo užsienio indėlius“, – pareiškė Jamesas Dorsey iš Singapūre įsikūrusios S.Rajaratnamo tarptautinių studijų mokyklos.
Vienas bankininkas Saudo Arabijoje agentūrai AFP pareiškė, jog karalystė svarsto galimybę sustabdyti finansinius sandorius su Kataru, tačiau išsamesnės informacijos nepateikė. Saudo Arabijos centrinis bankas šalies bankams antradienį liepė su Kataro bankais nebesudaryti sandorių Kataro rialais.
