„Prašymų skaičius dėl būsto šildymo kompensacijų, lyginti 2021 m. gruodį ir 2022 m. sausį, yra išaugęs 5 kartus – nuo 30,4 tūkst. gyventojų gruodį iki beveik 150 tūkst. 2022 m. sausį“, – spaudos konferencijoje sakė M.Navickienė.
Pasak jos, beveik visi prašę kompensacijų jas ir gavo – buvo patenkinta 95 proc. prašymų.
„Ta skvarba yra tikrai didelė“, – tikino ministrė.
Sausį būsto šildymo išlaidų kompensacijų gavėjų buvo 127 tūkst., jiems paskirstyta 6,4 mln. eurų. Pernai tuo pačiu laikotarpiu būsto šildymo išlaidų kompensacijas gavo 91 tūkst. žmonių, išlaidos kompensacijoms mokėti sudarė 2,47 mln. eurų.
Labiausiai besikreipiančių dėl šildymo kompensacijų skaičiai sausį išaugo Pagėgiuose – 13,5 karto, Trakuose – 9 kartus, Palangoje – 8, Kėdainiuose – 7 kartus. Taip pat prašančių kompensacijos mastai augo Skuode, Vilniaus rajone, Šilutėje. Vilniaus mieste skaičiai išaugo 4 kartus.
Mažiausiai prašančių kompensacijos sausį buvo Alytaus rajone, Šiauliuose, Varėnoje, Kretingos rajone.
Ministrė: reikia kalbėti apie tam tikrus mitus
M.Navickienė pabrėžė, kad aplink šildymo kompensacijas dar sklando tam tikri mitai, apie kuriuos reikia kalbėti.
„Kad žmonės negalvotų, jog negali kreiptis kompensacijos, jeigu turi turto, žemės ar kitų dalykų. Šitos aplinkybės nėra vertinamos“, – akcentavo ji.
Šios palengvintos sąlygos kompensacijų gavimui galioja ekstremalios situacijos metu bei 6 mėnesius po jos atšaukimo.
Jei žmogus dvejoja, ar jam priklauso kompensacija, mechanizmas, pasak M.Navickienės, veikia taip: iš šeimos ūkio pajamų išskaičiuojami du valstybės remiami pajamų dydžiai (258 eurai) ir nuo likusios sumos šildymo išlaidos neturėtų viršyti 10 proc. pajamų. Jeigu žmogus gyvena vienas, išskaitomi trys valstybės remiamų pajamų dydžiai (387 eurai).
„Jei gyvena vienas pensinio amžiaus žmogus ir gauna vidutinę pensiją, tai už šildymą pagal šią metodiką jis neturėtų mokėti daugiau nei 10,2 euro“, – nurodė M.Navickienė.
Išplėtus kompensacijų ratą, tai valstybės biudžetui kainuos 15,8 mln. eurų. M.Navickienė vylėsi, kad šios sumos savivaldybėms užteks.
Paklausus, kiek žmonių neteks teisės į šildymo kompensaciją, jei bus priimtas įstatymas dėl laikino nulinio pridėtinės vertės mokesčio tarifo šildymui, ji sakė, kad formulėje numatyti principai nesikeis.
„Vis tiek 10 proc. sumos, ne daugiau, žmogus galės išleisti šildymui už normatyvinį būstą. Jeigu jo sąskaita sumažės, suma vis tiek turės būti apsaugoma ta pati – 10 proc. ir ne daugiau jis galės išleisti už šildymą”, – aiškino ministrė.
