„Atėjus sunkmečiui, į išlaidų karpymą savivaldybės pažiūrėjo rimtai“, – savivaldos institucijas gyrė projekto autorius, investuotojų asociacijos narys Vaidotas Rūkas. Pernai valdžios aparatui išleista 472 mln. Lt – trečdaliu mažiau nei 2008 metais.
„Labiausiai kirptos sritys – kitos išlaidos ir turto įsigijimai. Nuo bendros 159 mln. Lt sumos jos sumažėjo iki vos 29 mln. Lt. Darbo užmokesčio fondas mažėjo kukliau – 14 proc.“, – teigė V.Rūkas.
Kaunas, Palanga, Ukmergės rajonas pernai išlaidas sumažino daugiau nei per pusę, o Neringa, Panevėžys ir Pasvalys išlaidas bendrosioms valstybės paslaugoms teikti netgi padidino palyginti su 2008 m.
Dėl skirtingo požiūrio į išlaidų karpymą bei savivaldybių efektyvumą išlaidų dalis valdžios aparatui savivaldybėse svyruoja nuo 3,6 proc. Klaipėdoje iki 9,35 proc. Vilniaus rajone ar 27,2 proc. mikro-savivaldybėje Neringoje. Daugiau nei dešimtadalį visų savo išlaidų vien valdžios aparato algoms mokėti skiria tiek Neringa, tiek Pagėgiai.
„Kodėl Zarasų rajonas biurokratų algoms mokėti išleidžia beveik tiek pat, kiek dvigubai didesnis Utenos rajonas? Kodėl Elektrėnų savivaldybė tam išleidžia 50 proc. daugiau nei tokio paties dydžio Akmenės rajonas?“ – klausia V.Rūkas. Jo teigimu, apribojus biurokratijos išlaidų dalį nuo visų išlaidų arba biurokratijos išlaidas, tenkančias vienam gyventojui būtų sutaupyta bent kelios dešimtys milijonų litų.
„Būtina, kad ir žmonės, ir politikai suprastų, jog ne vieno valdininko tolimesnė komandiruotė, o bendras išlaidų paveikslas yra svarbiausias rodiklis“, – sakė viešai.lt atstovas.
