Brangu ne visiems: kol lietuviai traukia apsipirkti į Lenkiją, latviai pigesnių prekių ieško Lietuvoje

„Čia dažnai matome latvius“, – sako Vija, trijų sūnų motina, kartą per mėnesį važiuojanti į Šiaulius pirkti maisto savo gausiai penkių asmenų šeimai. „Kodėl? Nes tai pigiau. Esant tokioms brangioms degalų kainoms – vis tiek pigiau, jei perkate daug ir retai.“ Prieš pandemiją prie Šiaulių „Lidl“ buvo kur kas daugiau automobilių su latviškais registracijos numeriais, dabar jų mažiau, bet tendencija išlieka. Latvijos portalas palygino kainas trijuose tų pačių prekybos tinklų parduotuvėse Lietuvoje ir Latvijoje.
Prekybos centro lankytojai
Prekybos centro lankytojai / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Net sovietmečiu Latvijos pirkėjams Lietuva buvo „aukso gysla“, kur buvo galima pigiau apsipirkti. Metams bėgant tendencijos nedaug pasikeitė – nepaisant net to, kad Lietuva aplenkė Latviją didesniais infliacijos rodikliais.

Kainas palygino trijuose prekybos tinkluose

Pastaruoju metu daug kalbama apie kainų augimą, ypač maisto ir energijos. Ekonomistai prognozuoja, jog infliacijos viršūnė dar priešakyje, todėl kainos neabejotinai kils ir toliau. Tačiau jau dabar pastebima, kad kai kurie Latvijos gyventojai, ypač gyvenantys prie sienos su Lietuva, renkasi lietuviškas parduotuves kaip kasdienių maisto produktų apsipirkimo vietą. Tokį sprendimą jie aiškina kainų skirtumu tarp šalių.

Norėdamas patikrinti, ar kainos išties skiriasi, Latvijos portalo „TVNet“ žurnalistas sudarė pagrindinių kasdienių maisto produktų sąrašą ir atvyko į Šiaulius.

Žurnalistas palygino, kaip skiriasi maisto produktų kainos trijuose mažmeninės prekybos tinkluose – „Maxima“, „Rimi“ ir „Lidl“ – Latvijoje ir Lietuvoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis