Pastaruoju metu klausimų visuomenei sukėlė nuomonės formuotojos Viktorijos Siegel-Suodaitės ir jos vyro Lauryno Suodaičio finansai. Konkrečiai – moters kosmetikos parduotuvės shopbysiegel.com vardu įregistruoti automobiliai.
V.Siegel-Suodaitės įkurta mažoji bendrija, kuri 2021 m. uždirbo 1,37 mln. eurų pelno ir skaičiavo 6,86 mln. eurų apyvartos, turi keturis automobilius, tarp jų – 2022 m. birželį pagamintą prabangų „Porsche Cayenne GTS“.
Skirtingai nei likę automobiliai, ši transporto priemonė V.Siegel-Suodaitės verslui priklauso ne nuosavybės teise, o išperkamuoju (lizingo) arba nuomos būdu. Naujo automobilio kaina svyruoja ties 90–111 tūkst. eurų riba, atsižvelgiant į jo modelį ir komplektaciją.
Įmonės vardu – medžioklinis automobilis, brangūs „Porsche“
Nuomonės formuotojos įkurtam verslui priklauso ir 2017 m. pagaminti „Porsche Panamera 4“ bei „Opel Insignia Grand Sport“. Įmonė valdo ir „Nissan NP300 Navara“ (pagaminimo data – 2016 m. kovas).
-
Vyriausybė norėtų labiau apmokestinti degalus, tačiau ekspertai įspėja: konkurencinę kovą su kaimynėmis galime pralaimėti
-
Bankų solidarumo mokestis Seime įveikė pirmą laiptelį: liberalai pavadino „nuskalpavimo mokesčiu“
-
EP patvirtino naujus mokesčius teršėjams: labiausiai palies pramonę, bet reikia ruoštis ir vartotojams
Automobilių skelbimų puslapio autoscout24.com duomenimis, naują „Porsche Panamera 4“ galima įsigyti už 75–103 tūkst. eurų, „Opel Insignia Grand Sport“ – už 16–52 tūkst. eurų, priklausomai nuo konkretaus modelio.
„Nissan NP300 Navara“ kainos svyruoja ties 18–48 tūkst. eurų riba.
Pastarąją transporto priemonę V.Siegel-Suodaitė gimtadienio proga padovanojo savo vyrui L.Suodaičiui. Tai sutuoktiniai paviešino savo „Instagram“ profiliuose.
„Visos šios mašinos yra įmonės turtas. Net tas automobilis, kuris per gimtadienį buvo padovanotas. Tai yra medžioklinis džipas, jis irgi yra įmonės, kaip ir mano kostiumai“, – duodamas interviu „Delfi“ laidai „Nepatogūs klausimai“ prieš kurį laiką kalbėjo L.Suodaitis.
Tiesa, vyro žodžius verslininkė vėliau vadino melu. Ji teigė, kad L.Suodaičiui dovanotas kostiumas buvo įsigytas iš jos asmeninių lėšų. Verslininkė taip pat pakomentavo situaciją dėl sutuoktiniui dovanoto medžioklinio automobilio.
„Taip, tai yra įmonės automobilis, kuris buvo nupirktas pagal visus įstatymus, todėl valstybės biudžetas nė kiek nenukentėjo.
Pridėtinės vertės mokestis nebuvo atskaitytas, pelno mokesčio atžvilgiu nei automobilio nusidėvėjimas, nei visa vertė nebuvo priskirta leidžiamiems atsiskaitymams, kurie mažintų apmokestinamąjį pelną ir mokėtiną pelno mokestį. Remiantis įstatymais, jeigu įmonės automobilis yra naudojamas ir darbuotojo asmeniniais tikslais, tokiu atveju skaičiuojama nauda darbuotojui kaip pajamos natūra. Kas ir buvo daroma šiuo atveju“, – tada teigė V.Siegel-Suodaitė.
Išties įmonės vardu įsigytas turtas gali būti naudojamas ne tik pajamoms uždirbti ir ekonominei naudai gauti, bet ir asmeniniams poreikiams tenkinti. Tačiau pastaruoju atveju jis turi būti teisingai apskaitomas ir deklaruojamas. 15min pasiaiškino, kaip jis apmokestinamas tokiu atveju ir ko imasi inspekcija, kad verslininkai neišsisuktų nuo mokesčių.
Pasitaiko atvejų, kai įmonė įsigyja prabangių automobilių, motociklų, gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto kurortinėse vietose, prabangių suvenyrų reprezentacinėms dovanoms, 15min sakė VMI Kontrolės departamento vyr. patarėjas Rolandas Puncevičius.
Tokiu atveju inspekcija vertina, koks šio įsigyto turto tikslas ir kaip jis praktiškai naudojamas įmonės veikloje, kaip turtas apskaitytas, pavyzdžiui, jei tai automobilis – kokia jo naudojimo tvarka, kas juo naudojasi, kaip vykdoma kuro apskaita ir pan.
Perkant įmonės vardu galima susimažinti mokesčius
Koks apmokestinimas taikomas, kai įmonės turtas naudojamas asmeniniams poreikiams?
Inspekcija nurodė, kad tiek mažosioms bendrijoms, tiek uždarosioms akcinėms bendrovėms yra taikomi tie patys apskaitos ir apmokestinimo principai.
Pasak R.Puncevičiaus, kai įmonės turtas, pavyzdžiui, automobilis, suteikiamas darbuotojui naudotis asmeniniais tikslais, neperduodant nuosavybėn, dėl to darbuotojo gauta nauda laikoma jo pajamomis, gautomis natūra ir apmokestinamos taikant 20 proc. (arba 32 proc.) gyventojo pajamų mokesčio (GPM) tarifus. Nuo jų taip pat skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos.
Iš darbdavio gautos pajamos ir pinigais, ir natūra yra priskiriamos A klasės pajamoms, todėl pats darbdavys privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą pajamų mokestį.
Verslininkai, įsigiję jų veikloje būtinų prekių ar paslaugų ir turintys tinkamai išrašytas sąskaitas faktūras, gali pasinaudoti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atskaita, t. y. susimažinti į biudžetą mokamą PVM sumą.
„Jeigu PVM mokėtojas įsigyja prekių, pavyzdžiui, ne darbo rūbų ar kitų daiktų, kurie nebūtini darbo funkcijoms atlikti ir kurie yra naudojami darbuotojų asmeniniams poreikiams, tokių prekių pirkimo PVM atskaita negalima ir jis iš biudžeto negrąžinamas“, – akcentavo R.Puncevičius.
Tos pačios nuostatos taikomos ir dėl krovininio automobilio pirkimo PVM atskaitos. Jeigu įsigytas krovininis automobilis nėra skirtas PVM apmokestinamai veiklai vykdyti, jo pirkimo PVM į atskaitą netraukiamas ir iš biudžeto negrąžinamas.
Jei PVM mokėtojo įsigytas lengvasis automobilis (išskyrus M1 klasės elektromobilį) skirtas ne tiekimui, nuomai ar keleivių vežimo už atlygį paslaugoms teikti, o darbuotojams važinėti (tiek darbo, tiek asmeniniais tikslais), tokio automobilio pirkimo PVM į atskaitą netraukiamas ir iš biudžeto negrąžinamas.
Kitaip tariant, kaip nurodė VMI, jei įmonės įsigytas turtas nėra būtinas pagal įmonės veiklos pobūdį ir konkrečias sąlygas – pavyzdžiui, įsigyti prabangūs laikrodžiai nelaikytini specialiaisiais darbo įrankiais būtinais veiklai vykdyti, arba asmeniniai drabužiai nelaikytini specialiaisiais drabužiais arba darbo drabužiais, toko turto įsigijimo išlaidos nėra būtinos išlaidos.
Jei turtas įmonės veikloje nenaudojamas, jo nusidėvėjimo ir eksploatacijos išlaidos apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną iš pajamų neatskaitomos, o jei naudojamas – turto nusidėvėjimo, draudimo, remonto ir eksploatacinės išlaidos atskaitomas iš įmonės pajamų nustatyta tvarka.
Tuo atveju, kai įmonė leidžia darbuotojui nemokamai naudotis jam priklausančiu turtu (pavyzdžiui, automobiliu) darbuotojo privatiems poreikiams tenkinti ir toks turto naudojimas pripažįstamas darbuotojo pajamomis natūra, leidžiamiems atskaitymams priskiriamos to turto nusidėvėjimo, draudimo, eksploatavimo ir remonto išlaidos.
Kaip VMI kontroliuoja įmones
Siekdama nustatyti automobilių naudojimo vadovų ir darbuotojų asmeniniams poreikiams tenkinti mastą bei įsitikinti, ar tai darant laikomasi įstatymų, VMI nuolat atlieka kontrolės veiksmus.
Kaip 15min sakė VMI Kontrolės departamento direktorė Kristina Jakštienė, inspekcija siunčia priminimus įmonėms, kurios ką tik įsigijo automobilius, taip pat specialius klausimynus, kad jos pateiktų informaciją apie turimus automobilius bei kaip jie naudojami.
„Atrenkamos įmonės, kurios nuosavybės teise valdo automobilius, eliminuojant tam tikras ekonomines veiklas vykdančias įmones, pavyzdžiui, taksi bei vežimo paslaugas teikiančias įmones, vykdančias prekybą automobiliais ir kt.“, – sakė K.Jakštienė.
Čia į pagalbą VMI pasitelkia ir klausimynus apie turimus automobilius, jų naudojimą privatiems poreikiams bei skaičiuojamas pajamas natūra. Jie 2021 m. išsiųsti 18,6 tūkst. įmonių.
Išsiuntus klausimynus daugiau kaip 6 tūkst. įmonių savarankiškai patikslino deklaracijas ir deklaravo 812 tūkst. eurų papildomų mokėtinų mokesčių.
Be kita ko, kilus įtarimų, kad automobiliai gali būti naudojami asmeninėms reikmėms, VMI inicijavo stebėsenos veiksmus, kurių metu per 2022 m. mokesčių mokėtojai papildomai deklaravo apie 6,79 mln. eurų.
VMI vertina, koks šio įsigyto turto tikslas ir kaip jis praktiškai naudojamas įmonės veikloje, kaip turtas apskaitytas. Pavyzdžiui, jei tai automobilis, analizuojami kelionės dokumentai, kuro pylimo laikas, automobilio nuvažiuoti kilometrai ir kita susijusi informacija.
Jau vien per 2023 m. pirmą ketvirtį VMI ėmėsi 26 kontrolės veiksmų. Jų metu į biudžetą priskaičiuotos mokėtinos ir deklaruotinos mokesčių ir su jais susijusios sumos sudarė apie 1,4 mln. eurų.
2022 m. buvo atlikti 153 kontrolės veiksmai ir surinkti 3 mln. eurų papildomai mokėtinų sumų, 2021 m. – 195 kontrolės veiksmai ir 2,7 mln. eurų papildomai mokėtinų sumų.
Pirmą ketvirtį VMI atliko 100 mokesčių mokėtojų stebėsenos procedūrų, po kurių jie papildomai deklaravo beveik 891 tūkst. eurų mokesčių. Per 2021–2022 m. atlikta 600 stebėsenos veiksmų ir papildomai deklaruota 4 mln. eurų mokesčių.
