Vasarį Lietuva atsisveikino su 150 greičio matuoklių, kurie per dešimtmetį iš valstybės kišenės ištraukė tokią pinigų sumą, kuri beveik prilygsta Birštono, Pagėgių ir Rietavo savivaldybių metinėms pajamoms kartu sudėjus.
Per dešimtmetį išleisti 12,6 mln. eurų – vienas „inkilas“ atsiėjo apie 84,3 tūkstančio eurų. Dar 2008 m., pasirašius šią sutartį, tokie įkainiai žiniasklaidoje buvo lyginami su namo pastatymu ar prabangiu butu Vilniaus Antakalnyje. Valstybė netgi netapo matuoklių savininke – ji pirko tik matuoklių duomenis. Iš 150 momentinių matuoklių 139 buvo stacionarūs, o 11 – mobilūs.
„Baigėsi sutartis, kurios pratęsti nėra jokio pagrindo, nes įsigyti naujus matuoklius yra žymiai pigiau (...) sutartis itin brangi, nes mes sumokėjome 13,9 mln. eurų, o už 50 vidutinio greičio matuoklių sumokėjom 1,3 mln. eurų“, – žurnalistams anksčiau sakė Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovas Vitalijus Andrejevas.
Tačiau kiek naujieji matuokliai bus pigesni? LAKD pateikta informacija rodo, kad sutaupyti pavyks apie 18 proc.
Vienas sektorius – du matuokliai
Sektoriniam greičio matavimui reikalingi du greičio matuokliai – vienas fiksuoja laiką įvažiuojant į sektorių, kitas – išvažiuojant. LAKD patikina, kad dviejų matuoklių išlaikymo kaina bus kiek mažesnė nei vieno „inkilo“.
„Statistiškai skaičiuojant, duomenų teikimo iš vieno momentinio greičio matuoklio kaina per metus sudarė apie 9 000 Eur (su PVM). Naujai perkami matuokliai – apie 7 000 Eur (su PVM) per metus“, – 15min paprašyta kainas palygino LAKD.
Paaiškinama, kad čia įskaičiuota įrengimo kaina visam sektoriui (dviem įrenginiams), elektros, duomenų perdavimo bei priežiūros kaina, taip pat jų pakeitimas vandalizmo atvejais.
Tad anksčiau vienas greičio matuoklis kainavo 84,3 tūkst. eurų per dešimtmetį, o dabar vienas sektorius atsieis apie 70 tūkst. eurų.
Vis dėlto tiesioginis lyginimas nėra galimas – naujieji matuokliai dengia didesnį kelių ruožą: 25 sektoriai apima 120 km ruožą, o 139 senieji stacionarūs matuokliai dengė 14 kilometrų. Sektorinių matuoklių trūkumas – jie negali užfiksuoti trumpalaikės neatsakingos elgsenos, jei, pvz., greitis būtų viršijamas tik trumpam, o vėliau transporto priemonė važiuotų lėčiau.
Lietuvoje skaičiuojama per 21 tūkst. kilometrų valstybinių kelių, tad ir esami sektoriniai matuokliai nedengia nė 1 proc. kelių.
Tiek senuosius momentinius, tiek naujuosius sektorinius greičio matuoklius diegė ta pati bendrovė „Fima“, laimėjusi viešuosius pirkimus, tačiau ji nėra šių matavimo prietaisų gamintoja.
Vieną sektorių įrengti jau kainavo 60 tūkst. eurų
1,5 mln. eurų vertės sutartis su bendrove „Fima“, pagal kurią įrengta 50 sektorinių greičio matuoklių, pasirašyta 2017 m. vasarį. Tad vienas sektorius, kuriame matuojamas greitis, jau įrengimo metu atsiėjo po 60 tūkst. eurų. Tiesa, iš 1,5 mln. eurų sumos 451 tūkst. eurų teko vidutinio greičio matavimo sistemos sukūrimui – prie šios sistemos, tikėtina, ateityje bus galima prijungti naujus matuoklius.
Naujuosius sektorinius greičio matuoklius įrengusi „Fima“ savo pasiūlymą litais pateikė dar 2014 m. liepos 30 dieną, rodo Viešųjų pirkimų tarnybos duomenys.
Paklausta, kodėl laimėtoju pripažintas beveik trejus metus pragulėjęs pasiūlymas, LAKD paaiškino, kad „projekto įgyvendinimas užtruko dėl užsitęsusių viešųjų pirkimų procedūrų bei teisminių nagrinėjimų“.
LAKD paviešintose sutartyse nurodytos darbų kainos: kameros įrengimas – kone 10 tūkst. eurų, infraraudonųjų spindulių prožektoriaus – dar 2073 eurai, atramos įrenginiams – apie 2000 Eur, dar per 1000 eurų nepertraukiamam elektros maitinimo šaltiniui ir įrangos spintai. Atskiri įkainiai nurodyti elektros įvedimui, atitvarams, dokumentacijai ir kt.
Tačiau nėra nurodyta, kokius greičio matuoklius yra įrengusi „Fima“, taip pat neatskleistos ir detalios jų specifikacijos.
Vienas remontas kainavo 2534 eurus
Priešingai nei „inkilų“ konkurso atveju, nauji matuokliai liks LAKD nuosavybė, ji bus atsakinga už jų priežiūrą.
„Įrangai teikiama 24 mėn. garantija (25 ruožams), garantinę priežiūrą atlieka rangovas, garantinės priežiūros kaina yra įskaičiuota į pasiūlymo kainą. Su garantija nesusijusius darbus vykdo Transporto kompetencijų agentūra arba LAKD perka atskirais pirkimais“, – informaciją pateikia LAKD.
Kadangi sutartis su „Fima“ jau baigta, garantinis terminas taip pat artėja į pabaigą. Kol kas LAKD teko atlikti tik vieną remontą – infraraudonųjų spindulių prožektoriaus atramos remontas kainavo 2534 eurus.
„Naujai skelbiamiems pirkimams numatoma 5 metų garantija“, – atsako LAKD.
Tokius matuoklius gamina Vokietijos „Jenoptik“
Vizualiai matuoklis atitinka Vokietijos gamintojo „Jenoptik“ kamerą pavadinimu „Vector“, kuri atrodo identiška. Be to, šio gamintojo pavadinimas figūruoja ir „Fima“ parengtame pristatomajame vaizdo įraše. 15min kreipėsi į Vokietijos gamintoją, tačiau iki šiol atsakymo dėl kainų ir modelio negavome.
Pagal gamintojo specifikaciją, kamera naktį veikia nespalvotu režimu, vaizdą infraraudonųjų spindulių kamera fiksuoja 3,2 megapikselių rezoliucija, jos veikimo nuotolis yra 10–30 metrų. Viena kamera gali sekti tik dvi eismo juostas, nurodo gamintojas.
2,9 kilogramo sverianti kamera greičio nematuoja – ji skirta tik užregistruoti automobilio numerį. Kamera gali veikti esant iki -30 laipsnių Celsijaus šalčio ar iki 60 laipsnių šilumos, duomenis perduoda 4G, LAN ar bevieliu ryšiu. Jai pakanka 25 vatų galios, ją itin paprasta prijungti į veikiančias sistemas, nurodo „Jenoptik“.
Gamintojo svetainėje netgi nenurodoma apie poreikį įrengti papildomą infraraudonųjų spindulių prožektorių – nurodoma, esą įrenginys pats veikia naktį.
LAKD giria naujuosius matuoklius
LAKD patikina pastebinti teigiamą vidutinio greičio matavimo poveikį vairuotojų kultūrai bei greičio laikymosi įpročių formavimui.
„Greičio matavimo įrenginių tikslas – ne vairuotojų baudimas, ar baudų surinkimas, o leistino važiavimo greičio užtikrinimas. Momentinio greičio matuokliai Lietuvoje pradėti diegti 2008 m. ir tai buvo viena iš priemonių, skirtų eismo saugai šalies valstybinės reikšmės keliuose gerinti“, – vertina LAKD.
Dar veikiant „inkilams“ per dešimtmetį, nuo 2008 m. iki 2018-ųjų, Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose eismo įvykių skaičius sumažėjo 10,8 proc.: 2008 m. fiksuoti 1708 eismo įvykiai, o preliminariais 2018-ųjų duomenimis – 1523 eismo įvykiai. Atitinkamai žuvusiųjų skaičius sumažėjo 66,5 proc., nuo 346 iki 116 asmenų, sužeistųjų skaičius mažėjo 12,3 proc., nuo 2222 iki 1949.
„Rezultatai akivaizdūs – kadangi vairuotojai pasirenka saugų greitį tuose ruožuose, kur yra matuokliai, galime teigti, kad sistema yra atsiperkanti, o eismo įvykių ir žuvusiųjų sumažėjimas tuose ruožuose rodo, kad priemonės duoda rezultatų“, – teigiama LAKD komentare.
Naujoji sistema, be leistino greičio kontrolės funkcijos, leis atlikti platesnę transporto priemonių vairuotojų laikymosi nustatytiems reikalavimams kontrolę.
Paklausta, ar senieji matuokliai Lietuvai nebuvo per brangūs, LAKD patikino, kad investicija pasiteisino.
„Kadangi kompleksiškai taikant įvairias eismo saugą gerinančias priemonių grupes, buvo pasiekti pakankamai geri eismo saugos rezultatai ir tai rodo eismo įvykių statistika, manome, kad visos saugaus eismo įdiegtos priemonės yra pagrįstos“, – teigiama komentare.
Senųjų „inkilų“ taip pat nepeikia
Vadinamieji „inkilai“, su kuriais Lietuva atsisveikino vasarį, buvo įgyti dar 2008 m. pasibaigusiu viešuoju pirkimu – nupirkta duomenų teikimo paslauga, o teikėjas turėjo pasirūpinti įranga, jos montavimu, matavimais ir duomenų persiuntimu.
Nors LAKD netenkino kaina, tačiau dabar teigiama, kad kaina nebuvo didelė.
„Kelių tiekėjų pasiūlymai buvo atmesti, pagal tuo metu galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatą, dėl to, kad jų pasiūlymai neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Pažymėtina, kad tarp atmestų pasiūlymų buvo ir brangesnis pasiūlymas nei konkursą laimėjusios UAB „Fima“. Atmetus pasiūlymus, kurie neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, konkurse toliau dalyvavo 5 tiekėjai ir laimėtoju buvo pripažintas UAB „Fima“ pasiūlymas. Šis pasiūlymas iš toliau konkurse vertintų 5 pasiūlymų buvo pigiausias“, – teigiama LAKD komentare.
Nors dešimtmetį trukusios sutarties vertė pasirašymu metu buvo didesnė ir siekė 14,2 mln. eurų, galiausiai buvo panaudota 12,64 mln. eurų.
LAKD paaiškina, kad sugedus „inkilui“, tiekėjas gedimą turėjo pašalinti per vieną parą, o jei gedimas nebuvo pašalinamas, už paslaugą nebuvo mokama.
Žada, kad galės dalyvauti daugiau tiekėjų
V.Andrejevas teigė, kad iki 2020-ųjų metų bus įsigyta 330 greičio matuoklių, iš kurių 70 bus momentinio greičio.
Dabar LAKD patikina, kad pirkimuose galės dalyvauti daugiau kompanijų, o naujus matuoklius diegs nebūtinai „Fima“.
„Tiekėjai galės integruoti savo sprendimus į esamą programinę įrangą arba programinę įrangą pateikti su pasiūlymu“, – teigiama komentare.
Kiek tokių tiekėjų galėtų būti, nėra iki galo aišku. LAKD patikino, kad „iš gautų gausybės klausimų dėl greičio matuoklių pirkimo matome, kad tiekėjų ratas yra platus.“ Anksčiau LAKD skelbtus pirkimus dėl informacinių technologijų sistemų priemonių diegimo buvo laimėjusios kompanijos „Belam LT“, „Kauno tiltai“, „Gatas“, „Problematika“, „Altas IT“, „Skaidula“, „Zona optima“, „Maniga“.