Ūkininkai tikina kol kas nežinantys, kokiomis kainomis pardavinės braškes, mat, jų nuomone, kainą reguliuoja pirkėjas. Neseniai spaudoje keli ūkininkai bandė įtikinti už pirmųjų braškių kilogramą prašysią ne mažiau kaip 18 litų, neva jau dabar nuolatiniai klientai yra pasiruošę tiek mokėti.
LŽ kalbinti braškių augintojai tikino, kad dėl gero derliaus kainų užkelti neketina. Nors pirmąsias uogas tradiciškai pardavinės brangiau, tačiau stengsis prisitaikyti prie pirkėjų, kad nepatirtų nuostolių, kai nenupirktos uogos paprasčiausiai suges.
Lietuvos braškių augintojų draugijos pirmininkas Vidas Juodsnukis LŽ patikino – lietuviškos braškės, augintos po dangomis, ant prekystalių atsiras ne anksčiau kaip po dviejų savaičių. Jis sakė, kad paprastai po dangomis šalies ūkininkai užaugina vidutiniškai apie 10 tonų uogų, panašus derlius bus ir šiemet.
„Kainas sunku prognozuoti, nes ir lenkai braškes visais įmanomais būdais stengsis įterpti į mūsų rinką. Be to, jie savo geriausias uogas parduoda Vakarų šalims labai didelėmis kainomis, o prastesnes veža pas mus. Tos uogos būna ir prastos kokybės, ir stipriai chemiškai apdorotos, kad ilgiau išsilaikytų. Todėl jie kainas gali nuleisti tiek, kad mes nepajėgūs konkuruoti. Tačiau šįmet ūkininkai turės galimybę prekiauti turgeliuose, gaus prekybos vietas ir net atskirą turgų Kaune. Mūsų tikslas bus pateikti pakankamą produkcijos kiekį“, – dėstė jis.
Lietuvos žemės ūkio ministerijos Augalininkystės skyriaus vedėjo pavaduotojas Vidmantas Ašmonas LŽ aiškino, kad braškių augintojai valstybės nėra remiami, tačiau jie, kaip ir kiti ūkininkai, gauna tiesiogines išmokas iš Europos Sąjungos (ES).
Kainą reguliuos pirkėjas
Pasak V.Juodsnukio, net pačios pirmosios lietuviškos braškės nekainuos po 18 litų už kilogramą. Jo teigimu, šiuo metu braškių kilogramo savikaina siekia apie 3 litus. „Pernai kainos vidurkis iš pradžių buvo 12 litų, o kai uogų atsirado daugiau, ji nukrito iki 4 litų. Braškių augintojai neturi tikslo „išplėšti“ maksimalią kainą už uogas, tačiau tai yra verslas ir kainas stengiamės pritaikyti lanksčias“, – kalbėjo jis.
Panevėžio rajone braškes auginantis ūkininkas Aleksas Steidys LŽ patikino, kad uogų derlius šįmet geras ir braškių užteks visiems. Anot jo, kainą reguliuos pirkėjas. „Gražias, dideles braškes pradžioje bandysime parduoti gal ir po 20 litų, tačiau jeigu mažai kas pirks, kainas nuleisime. Nesitikiu, kad pirmąsias uogas pirks kilogramais. Pernai vidutiniškai kilogramas gerų braškių kainavo apie 6-7 litus, tad tikimės, kad šiemet kainos išliks panašios, o kaip bus iš tikrųjų, pamatysime prasidėjus prekybai“, – samprotavo A.Steidys.
Kol kas nėra nuspręsta, kokiomis kainomis bus prekiaujama braškėmis iš Ispanijos, Olandijos bei kitų šalių. Vaisius ir uogas importuojančios UAB „Litbana“ pardavimo direktorius Alvydas Kaliukevičius LŽ teigė, kad apie braškių kainas kalbėti sunku, nes šiuo metu didžioji jų dalis atvežama iš Lenkijos, su kuria konkuruoti itin sudėtinga. „Šiandien ispaniškų braškių savikaina yra apie 7 litus už kilogramą ir, palyginti su pernai, šiek tiek atpigo. Į Lietuvą braškių iš Ispanijos ir Olandijos atvešime tik kitą savaitę, tuomet ir kainos paaiškės. Suprantama, kad uogų pirkėjai labiausiai laukia lietuviškų braškių, jų kaina prognozuojama apie 12 litų. Jei bus saulėti orai, kaina labai greitai ir stipriai gali nukristi“, – sakė jis.
ES parama nevilioja
Anot V.Juodsnukio, Lietuvos ūkininkai taip pat turi galimybę vežti braškes į Vakarų šalis, tačiau užauginamas nepakankamas uogų kiekis. „Braškininkystei mūsų šalyje nesudarytos tinkamos sąlygos, augintojai nebuvo remiami taip, kaip Lenkijoje ir kitose šalyse. Neužauginame didelio kiekio vienos rūšies braškių – tai būtina sąlyga norint tiekti šią produkciją į Vakarus. Braškininkystė lyg ir pripažinta prioritetine ūkio šaka, bet realiai dėl jos nieko nebuvo padaryta“, – pasakojo draugijos pirmininkas.
Lietuvos žemės ūkio ministerijos Augalininkystės skyriaus vedėjo pavaduotojas Vidmantas Ašmonas LŽ aiškino, kad braškių augintojai valstybės nėra remiami, tačiau jie, kaip ir kiti ūkininkai, gauna tiesiogines išmokas iš Europos Sąjungos (ES).
„Braškių augintojai gauna tik ES paramą – šiemet turėtų būti 295 litai už hektarą. Į ES paramą gali pretenduoti visi braškių perdirbėjai, rimtai puoselėjantys šį verslą. Kokio dydžio paramą ūkininkas gaus, priklauso nuo to, kiek hektarų braškių augino – paramos dydis skaičiuojamas hektarui“, – aiškino jis.
V.Ašmonas pripažino, kad šalies ūkininkai braškių neužaugina tiek, kiek reikėtų rinkai, nes ši ūkio šaka reikalauja itin daug darbo rankų – reikia prižiūrėti kiekvieną krūmelį, uogas skinti. Anot jo, pasitaiko, kad ūkininkai nenurenka derliaus, nes neranda darbuotojų, ir tai esą viena iš didesnių problemų.
V.Juodsnukis tikino, kad ES parama pasinaudoti gali toli gražu ne kiekvienas braškių augintojas, mat reikia ne tik turėti didžiules sumas savo lėšų bendrajam finansavimui, bet ir rašyti sudėtingus verslo planus bei tvarkyti kalnus dokumentų. „Anksčiau 3-4 šiltnamiams kasmet buvo skiriama po 5 mln. litų parama, o braškių augintojai yra gavę po 2 mln. litų vos kelis kartus per visą braškininkystės istoriją. Be to, tie, kas anksčiau gavo ES paramą, tikina, kad antrą kartą šia galimybe nesinaudotų, nes turėjo daugiau vargo nei naudos. Negalima sakyti, kad nieko nedaroma mūsų padėčiai palengvinti. Dabar supaprastinta tvarka 150 tūkst. litų ES paramai gauti, tačiau problemų liko, pavyzdžiui, buhalterija. Juk braškių augintojai šiuo verslu užsiima vos kelis mėnesius, o apskaitą reikia rodyti visus metus“, – vardijo problemas, susijusias su ES parama, draugijos pirmininkas.
